Naujienos

2017 vasario 12 d., šv. Jonų bažnyčia

kun. Vidmanto Šimkūno SJ homilija

Šiandien Jėzus mus moko, kas yra religijos esmė. Viena vertus, jis, kaip geras žydas, neatmeta religinių apeigų ir įstatymų, bet, kita vertus, sako, jog nepakanka apsiriboti jų išoriniu išpildymu. Tikras tikėjimas turi paliesti visą žmogų, visus jo gyvenimo aspektus ir nuostatas. Žinoma, tam reikia gairių, bet priemonės nėra tikslas.

Prieš keletą mėnesių man teko privilegija dalyvauti žymaus žurnalisto Jimmy Burns paskaitoje. Jis yra ir knygos „Pranciškus, gero pažado popiežius“ autoriaus. Jis kalbėjo apie tai, kaip popiežiaus Pranciškaus „švelnumo revoliucija“ keičia institucinės Bažnyčios suvokimą, netgi krikščioniško tikėjimo ir gyvenimo akcentus.

Kviečiu pamąstyti, kaip popiežiaus Pranciškaus asmenybė ir vadovavimo būdas galėtų praturtinti mūsų / mano, kaip krikščionio, požiūrį į kitus žmones ir daiktus, bendravimą, gyvenimo būdą ir tikėjimą? O gal pasiūlytų ir naujų įžvalgų.

Jau daugiau nei trejus metus popiežius Pranciškus traukia daugelio - tiek Bažnyčios žmonių, tiek pasaulio žiniasklaidos - dėmesį. Jis nebijo kelti vis naujas kontroversijas, šitaip susilaukdamas nemažai palaikymo ir nemažai kritikos. Jam tenka didžiuliai iššūkiai: būti globaliu asmeniu susiskaldžiusiame pasaulyje, prisiimti mokytojo, pamokslininko misionieriaus ir net pranašo vaidmenį. Tai, ką jis pradėjo, būtų galima pavadinti „švelnumo revoliucija“, kuria užsimojo perkeisti institucinę Bažnyčią, kad ji taip paveiktų visuomenę, jog ir ši keistųsi į gera. Štai Enciklikoje „Laudato si“ jis kalba apie ekologiją, tačiau nestinga dėmesio ir neturtingiesiems, ir konkrečiam žmogui. Popiežius rašo tiesiai: „Jeigu į kitų žmonių vargą bei kančią neišmoksime žiūrėti kaip savo, ar bent ją laikyti tokia pat skaudžia – mūsų pasaulyje niekas nesikeis. Galime kurti deklaracijas, rezoliucijas, ką tik norime. Pirmiausia turime keisti savo egoistinį, godumo paveiktą požiūrį“, - sako popiežius.

Popiežius Pranciškus nuo pat pradžių savo apranga, žodžiais, kūno kalba ir tolesne veikla atsisako būti Bažnyčios monarchu. Jis drąsus ir tvirtas, o tuo pačiu ir švelnus. Apie jo drąsą teologas Hans Küng sako: „jeigu nė vienas popiežius iki tol nepasirinko Pranciškaus Asyžiečio vardo, tai tikriausiai dėl to, jog atrodė, kad lūkesčiai pasirinkus šio šventojo vardą bus per dideli. Nes Pranciškus Asyžietis siejasi su neturtu, nuolankumu ir paprastumu. Sklando gandai, kai Bergoglio išrinktas popiežiumi turėjęs iškilmingai pasirodyti balkone, atsisakė raudonų batų, kitų puošmenų sakydamas: „Teatras baigėsi“.

Šis popiežius pradėjo kai ką nauja ir ne vieną tai erzina. Pranciškus pabrėžia bendrą darbą ir atsakomybę su kitais vyskupais. Ir tai ne vienam nepatinka, nes eksportuoti problemas į Romą buvo paprasčiau ir „saugiau“, nei jas spręsti vietoje. Jis pirmiausia klauso žmonių, paskui atsiliepia, kaip tai vyko rengiantis šeimų sinodui, ar viešnagės Švedijoje metu.

Popiežius Pranciškus kviečia atrasti Evangelijos ir krikščionybės žmoniškumą. To žmoniškumo reikalauja ir iš institucinės Bažnyčios. Ji turi būti ne muitinė, o Tėvo namai, lauko ligoninė. Pvz., net jei kas neatitinka Bažnyčios doktrinos, vis tiek ieškoti būdų, kaip gyventi toliau, užuot užsikirtus, susipriešinus. Geras to pavyzdys jo gairės išsiskyrusiųjų ir antrą kartą susituokusių sielovadai.

Pabaigai keletas žurnalisto Jimmy Burns minčių apie popiežių Pranciškų remiantis enciklika „Meilės džiaugsmas“. Skaitant šį dokumentą tampa aišku, jog Pranciškui rūpi ne tik stilius, bet gelmė. Tekstas kelia iššūkį, kaip mums vertinti doktriną ir kaip autentiškai atsiliepti į tai, kas yra gailestingo ir atjaučiančio Dievo apreikšta. Jau pats pavadinimas sako, jog meilė ir džiaugsmas eina kartu. Mums reikia susigrąžinti evangelijos žmogiškumą ir mūsų krikščioniškąjį optimizmą, o Bažnyčia turi gręžtis nuo doktrinos dusinamo klerikalizmo į misionierišką Bažnyčią. Ji turi būti vedama sąžinės ir išlaisvinančio Šventosios Dvasios potyrio, veikiančio mūsų protuose su meile ir parodančio, jog darniam sugyvenimui svarbu pagarba ir atjauta, jog svarbūs ir maži dalykai bei nuoširdūs žodžiai, tokie kaip „prašau“, „ačiū“, „atsiprašau“.

Popiežius Pranciškus pabrėžia, jog svarbus dialogas, svarbu klausyti ir spręsti vengiant moralizavimo, kuris kitą žemina, skaudina ir palieka sužeistą.

Gal Jėzaus pamokymas apie religijos apeigas ir įstatus, ir tai, kaip jie siejasi su gyvenimu, bei žvilgsnis į popiežiaus Pranciškaus vadovavimo būdą gali būti padrąsinimas šią savaitę nesitenkinti minimumu, klausti, ką dar galiu padaryti dėl to, kurį myliu – žmogaus ir Dievo tuo pačiu.

Kviečiu skaityti šią encikliką ir atrasti Meilės džiaugsmą.

______________________________

  

 
Pasiruošimas Santuokos sakramentui 
Sausio 19 d., ketvirtadienį, po 18 val. vakaro Mišių,
prasdės sužadėtinių kursai.
Kviečiame visus, kas ruošiasi šiais metais priimti Santuokos sakramentą mūsų bažnyčioje. 
Papildomą informaciją suteiks sesuo Lilė (tel. +370 679 67 611).
 
  ______________________________
 

  

Mūsų bažnyčios globėjai –

Jonas Krikštytojas skelbė ateisiantį

ir Viešpatį parodė,

Jonas Apaštalas ir Evangelistas

išmąstė Įsikūnijomo slėpinį

ir Jėzaus sekėjų vienybę įvardijo

Dievo Dvasios veikimo ženklu.

Gražių Šv. Kalėdų ir Viešpaties šviesios palaimos

visai bendruomenei, mūsų šeimoms ir darbams,

ištvermingos vilties Naujiesiems metams.

 

Vidmantas Šimkūnas SJ

 ______________________________
 

  

Tėvas Vidmantas Šimkūnas - naujasis Lietuvos jėzuitų vadovas

 

Lapkričio 7 d. naujasis Jėzaus Draugijos (jėzuitų) generalinis vyresnysis Lietuvos ir Latvijos provincijolu paskyrė mūsų bažnyčios rektorių kunigą Vidmantą Šimkūną, SJ. Pareigas jis perima iš kun. Gintaro Vitkaus.

Kun. V. Šimkūnas yra Vilniaus universiteto kapelionas, Šv. Jonų bažnyčios rektorius, jėzuitų provincijos ekonomas.

Gimęs Mankūnuose, augo penkių vaikų šeimoje, lankė Miroslavo vidurinę mokyklą, mokėsi Alytaus technikos mokykloje. Į Jėzaus Draugiją įstojo pogrindyje 1985 m. Kauno kunigų seminariją baigė ir kunigu įšventintas 1993 m. Dirbo vikaru Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapijoje, buvo Šiaulių šv. Ignaco bažnyčios rektorius ir jėzuitų naujokyno vedėjo pavaduotojas, 2008–2014 m. –  Vilniaus arkivyskupijos Akademinės sielovados centro vadovas, Šv. Jonų bažnyčios vicerektorius.

1999 m. Insbruke įgijo teologijos licenciato laipsnį, 2008 m. apgynė teologijos daktaro disertaciją tema: „Martyria, koinonia, diakonia ir leiturgia Lietuvos Bažnyčioje sovietmečiu, 1944–1990“. Jėzuitų baigiamojo ugdymo metus praleido Bostone, praktiką atlikdamas Baltimorėje (JAV). Dalyvavo tarptautiniame teologijos projekte su Čikagos Lojolos universitetu, verčia teologinės knygas bei straipsnius iš vokiečių ir anglų kalbų, dėstė VGTU, dėsto LMTA ir Vilniaus universitete.

Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija vadovauja gimnazijoms Kaune ir Vilniuje, globoja mokyklą Šiauliuose, tarnauja Šiaulių šv. Ignaco, Kauno šv. Pranciškaus Ksavero, Vilniuje –Šv. Jonų ir Šv. Kazimiero bažnyčiose, Pal. Jurgio Matulaičio Misijoje Lemonte (JAV), dirba Latvijoje (įsikūrę Rygoje), bendradarbiauja su kitais, atliekančiais tarnystės Bažnyčioje.

 ______________________________

 

 

Jau 24 metus Jonų bažnyčios Gyvojo rožinio maldos būrelis

renkasi kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį bendrai Rožinio maldai.

Visus norinčius prisijungti kviečiame bendrai maldai

kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį 10.15 val. į Švč. Sakramento koplyčią.

 ______________________________

  

Apie mūsų bažnyčios 25-ąsias atkūrimo metines ir vykusią šventę skaitykite

bei fotogaleriją peržiūrėkite čia

______________________________

 

 

Leisk tavo Dievui Tave mylėti…

Paskutiniais mėnesio ketvirtadieniais,  po 18 val. šv. Mišių,

kviečiame  drauge  melstis  žvelgiant į  eucharistinį Jėzų. 

______________________________

 

 

Visos mamos, kurios trokšta melstis kartu už savo vaikus ir anūkus,

kviečiamos prisijungti prie mūsų bažnyčioje besirenkančios Motinų maldų grupelės.

Mamos renkasi sekmadieniais 10 ir 12 valandomis bažnyčioje, prie pirmosios salės (kairėje bažnyčios pusėje).  

_______________

 

Primename, kad sekmadieniais  šv. Mišių metu veikia VAIKŲ TARNYBA.

Kviečiame mamas palydėti vaikučius į zakristiją, kuri jie tikrai nenuobodžiaus, o prasmingai praleis laiką.

_______________________________________

 

Ar žinote, kad mūsų bendruomenė prisideda prie „Carito“ dienos centro „Vilties angelas“ veiklos –

esame įsipareigoję globoti keletą vaikų iš stokojančių šeimų, kol jie sulauks pilnametystės.

Taip dalis mūsų visų bažnyčiai aukojamų pinigų kiekvieną mėnesį atitenka Tomui ir Gabrielei.

Vaikai už tai kiekvieną mėnesį mums parašo laišką apie save, į kuriuos atsako bendruomenės savanorė Loreta.

 

_______________________________________

 

Vilties angelai – geradariai per atstumą

 Šv. Jonų bažnyčią lankantys žmonės yra kviečiami prisijungti prie vaikų dienos centro „Vilties angelai“ veiklos ir finansiškai paremti stokojančius vaikus.

Organizacija dėkoja tiems mūsų bendruomenės nariams, kuri keletą metų teikė finansinę paramą Radvilei, Nikolajui, Gabrielei ir Tomui.

 Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Vaikų dienos centro „Vilties angelas“ programos „Parama per atstumą Lietuvoje“ vaikai  Radvilė ir Nikolajus paramą gavo nuo 2009 metų pavasario iki 2014 metų po 500 Lt per metus.

Radvilė šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje, kaimo turizmo organizavimo specialybę. Planuoja stoti į kolegiją ir tęsti mokslus. Jūsų parama, merginai buvo labai naudinga įsigyjant mokymosi priemones, avalynę, drabužius. Radvilė yra brandi ir adekvačiai vertinanti savo šeimos situaciją. Ji atvira ir nuoširdi, turinti tikslų ateičiai.

Nikolajus yra baigęs vidurinę mokyklą, šiuo metu dirba įmonėje darbininku. Gyvena su mama vieno kambario bendrabučio tipo bute. Parama labiausiai buvo reikalinga apmokant Nikolajui vaistus, išlaidas sanatorijoje (dar vaikystėje, vaikinas yra turėjęs tulžies operaciją ir dėl to nuolatos turi sveikatos problemų), perkant mokymosi priemones, avalynę ir drabužius.

Šių dviejų, užaugusių vaikų vardu, dėkojame JUMS.

Likusi paramos dalis bus naudojama mažesniems, VA „Carito“ Vaikų dienos centrą „Vilties angelas“ lankantiems vaikams Gabrielei ir Tomui.

Gabrielė – dešimties metų mergaitė, gyvenanti su mama. Jos šešiametė sesė (tėčiai yra skirtingi) gyvena su tėčiu. Gabrielė su mama gyvena mažame vieno kambario bendrabučio tipo nuomojame bute. Mama dirba parduotuvėje.

Gabrielė yra smalsi mergaitė, jai patinka vaidinti ir šokti, mėgsta gaminti valgyti. Ji yra drąsi, ieškanti tiesos (dažnai įžvelgianti netiesą ten, kur jos nėra).

Gabrielė nuo rudens bus ketvirtokė ir planuojame jai pirkti naują mokyklinę uniformą, nes dabartinę yra išaugusi, o mama negali nupirkti, taip pat pratybas.

Tomas – penkerių metų berniukas, gyvenantis su dvejų metų sese, mama ir tėčiu. Šeima gyvena vieno kambario bute. Tėtis dirba sandėlio darbuotoju. Tarp tėvų santykiai yra įtempti, konfliktiški, tėtis piktnaudžiauja alkoholiu. Mama turi keleto tūkstančių skolą, kuri yra perduota antstoliams.

Su mama Tomas turi gražius santykius, bet mano, kad tėtis jo nemyli.

Tomas yra džiaugsmingas, besidomintis aplinka berniukas, aktyvus, norintis bendrauti. Jis nelanko darželio, o pati mama nėra pajėgi jo ugdyti, todėl pastebima pažinimo, bendravimo ir savikontrolės įgūdžių stoka, reikalinga logopedo pagalba.

Parama svarbi patenkinant pirminius Tomo poreikius: perkant striukę, batukus, taip pat jo ugdymui.

Kontaktinė informacija

Vaikų dienos centras "Vilties angelas"

Odminių g. 12, LT-01122 Vilnius
Vadovė ses. Jolita
Tel. 8 5 2621519, 8 685 81088
El. p. vilties.angelas@centras.lt
A/s LT73 7044 0600 0578 6483, AB SEB bankas

 

 _________________________________________________________________

 

Kviečiame bendrauti
Vilniaus šv. Jonų bažnyčios Facebook paskyroje
www.facebook.com/Jonubaznycia


 

PIRMŲJŲ MĖNESIO PENKTADIENIŲ
dalomoji medžiaga asmeniniam skaitymui

 1  2  3  4  5  6  7  8  9
iškilmė prasmė

 


 

Primename, kad kiekvieną sekmadienį 10.15 val.
Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje vyksta
Švč. Sakramento ADORACIJA.
Visus kviečiame pabūti Viešpaties artumoje. 

 


 

 Informacija dėl Krikšto
Tėvai, norintys pakrikštyti savo vaikus,
kviečiami registruotis zakristijoje likus
ne mažiau kaip trim savaitėms iki Krikšto dienos.

 


 

Kviečiame naudotis mūsų bibliotekos knygomis, kurios yra zakristijoje.