Ji turi būti „gražiausiu pavyzdžiu“ – Šventoji Šeima. To prašėme Dievą mišių maldoje. Maldoje galime prašyti net neįmanomų dalykų, tikėdamiesi, kad bent vienas procentas, taps tikrove. Su Šventąja šeima ne viskas paprasta, bent jau man. Išgirdęs apie ją prisimenu paveikslėlius močiutės maldaknygėje. Nazareto namų idilė, kuri mažajam vaikui pietų Lietuvos kaime atrodė kaip rojaus...
Pagaliau Kalėdos. Dievas norėjo, kad gyvūnai kūčių vakarą kalbėtų. Taip sako moderni pasaka. Mūsų mylimi keturkojai ir sparnuoti dvikojai pradėjo kalbėtis apie tai, kas yra svarbiausia per Kalėdas. „– Kepta žąsis“, – pasakė lapė. Ne, ne! Sniegas!“ – pasakė baltasis lokys. „Daug sniego. Tik baltos Kalėdos yra tikros!“ Elniukas iš karto pridūrė: „– O...
Visagali Dieve… Taip kartais prasideda šv. Mišių maldos. Tiesą sakant, kartais norėčiau būtent Visagalio Dievo. Tokio, kuris sustabdo karus, numalšina alkį, kuris tiesiog sunaikina neteisingumą. Tokio, kuris pildo mano norus ir viską paverčia į gera. Tačiau per šv. Kalėdas girdime kitokią istoriją. Paprasta vieta. Kūdikis, suvystytas vystyklais, guli ėdžiose. Beginklis, bejėgis, veikiau nieko negalintis...
Miela šv. Jonų bendruomene, Gimstančio Jėzaus paprastumas Betliejuje švelniai primena mums, kad Dievas ateina ne tada, kai viskas sutvarkyta ir ramu, bet tuomet, kai pasaulis ir žmogaus širdis pilni neapibrėžtumo. Jėzus gimė neramiu metu – kelionėje, be saugios vietos, kai tvyrojo politinės įtampos ir baimės. Šiandien mūsų pasaulis taip pat gyvena nerimu, karo ir...
Adventas veda mus prie kūdikio ėdžiose. Kodėl prie vaiko? Ką mažas vaikas gali mums pasakyti apie didįjį Dievą? Jis parodo, kaip Dievas ateina pas mus ir kaip mes galime Jį sutikti. Bendrauti su suaugusiaisiais man dažnai nelengva. Galvoju, ką galiu sakyti, o ką verčiau nutylėti? Ką jis apie mane pagalvos? Ką ji apie mane...
„Dievas aplankė savo tautą“, „dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo mus aplankė šviesa iš aukštybių“, – sakoma Šventajame Rašte (Lk 1, 68.78). Koks gražus vaizdinys mums dovanojamas Zacharijo giesmėje – aplankymas. Kai man brangūs žmonės praneša apie savo apsilankymą, širdyje kyla džiaugsmas. Imu tvarkytis, ruoštis, nusiteikti. O jei Dievas ateitų į svečius? Drąsi mintis! Pradedu tam rengtis, tvarkytis...
Pilkas trumpas dienas mėginame prašviesinti kalėdinėmis girliandomis, prasidžiuginti karštu vynu, kai kas gausėjančiais turistais. Viskas lyg šviesėja, bent jau miestuose. O čia, 4-tą Advento sekmadienį Izaijas ir Matas mus atveda į aklavietes asmeniniame ir politiniame gyvenime. Pradėkime nuo asmeninio. Prieš mūsų akis sužadėtiniai – Marija ir Juozapas. Nė ženklo laimės. Kaip žaibas iš giedro...
Adventas kupinas nuostabių vaizdinių, kuriais išreiškiame, kas Jėzus Kristus yra mums. Vienas iš šių vaizdinių – kertinis akmuo (arba kertinis skliauto akmuo). Vienoje iš „O“ antifonų sakoma: „O kertinis akmenie, kuris laikai visą statinį: ateik ir išgelbėk žmogų, kurį sukūrei iš žemės.“ Kertinius akmenis randame skliautuose, arkose ir tiltuose. Jie yra nepaprastai svarbūs – pvz....
Adventas kupinas nuostabių vaizdinių. Vienas iš šių vaizdinių – raktas. Kas turi raktą, tas gali įeiti į namą, kambarį ar celę. Daugelyje pasakų skaitome apie užrakintas duris ir vartus, apie pamestus raktus, kurie galiausiai randami po sniegu ar po karalienės pagalve. Vienoje iš „O“ antifonų sakoma: „O Dovydo rakte… Ateik ir atverk tamsos kalėjimą, nuimk...
Ko gero, dažniausiai naudojamas advento įvaizdis yra nėštumas. Marija priima Dievo Žodį. Ji suteikia jam vietos. Ji tampa juo nėščia. Ji neša jį per Judėjos kalvas pas Elžbietą. Ji pagimdo jį pasauliui. Ši paslaptis skirta ir mums – kiekvienam iš mūsų yra skirti Dievo žodžiai. Biblija kupina dieviškų žodžių: „Tu esi malonės pilna. Aš esu...
„Dievo karalystė yra arti!“ (Mt 10, 7), – sako Jėzus advento metu. Ir jo mokiniai turi skelbti: Dievas yra arti! „Kiek arti?“ – galėtume paklausti. Žydų kilmės vokiečių rašytoja Nelly Sachs rašė: „Dievas yra tik vienos maldos atstumu nuo mūsų.“ Dievas yra tik vienos maldos atstumu nuo manęs. Gera tai žinoti. Nesvarbu, ar išgyvenu džiaugsmo, ar liūdesio metą,...
Adventas – tylos metas. Mano meditacijos mokytojas mėgdavo sakyti: „Dievo kalba yra tyla.“ Todėl kasdien atsisėdu ir tyliu. Rilkė rašo: „Tu ateini ir išeini – durys užsiveria daug švelniau, beveik be garso. Tu esi tyliausias iš visų, kurie vaikšto tyliuose namuose.“ Laukiu likdamas budrus. Kierkegaardas prisimena, kad jo malda darėsi vis paprastesnė, jis turėjo vis mažiau ir...