Vienas žymiųjų teologų t. Karlas Raneris, SJ kartais savo paskaitas ar straipsnius pradėdavo pasakydamas tai, apie ką jis neketina kalbėti.

Ir aš šiandien nepateiksiu teologinių aiškinimų, kaip paprasta duona per Mišias tampa Jėzaus Kristaus kūnu, ką reiškia transubstancijacijos sąvoką, priimtina katalikams, bet nelabai liuteronams ir ką daro pelytė, kaimo bažnytėlėje įlindusi į tabernakulį – paragauja duonos, ar priima Komuniją.

Šiandienos skaitiniai kviečia pamąstyti apie maistą ir gėrimus. Štai Patarlių knygoje Išmintis siūlo visiems: „Ateikite, valgykite mano valgio ir gerkite mano vyno… eikite išminties keliu. Evangelijoje Jėzus sako: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą“. Paulius įspėja efeziečius nepasigerti nuo vyno. O psalmininkas kviečia: Paragauti ir pamatyti Viešpaties gerumą.

Apie žmogų ar kultūrą daug ką galima sužinoti iš maisto kuriuo jis maitinasi, kaip jis ruošiamas ar saugomas ir kaip žmonės susirenka jo valgyti. Tačiau net jei virtuvės skiriasi, maisto vaidmuo pasaulio kultūrose yra panašus. Nes maistas yra tai, kuo dalijamės su kitais kai geri ir kai sunkūs laikai. Daug kas esame pasidalinę maistu su žmonėmis, kuriems sunkiau pragyventi. Tikriausia daugybę kartų esame su meile gaminę maistą mylimiems žmonėms ir prisimename, koks tai geras jausmas. Vienas švenčiausių lietuvių valgymų yra Kūčių vakarienė. Tai labai intymus, šeimos dalykas. Bet ačiū Dievui vis atsiranda šeimų, kurios prie stalo pakviečia ir vienišus žmones, kurie neturi su kuo valgyti kūčių vakarienę.

Maistas ir gėrimas, valgymas kartu yra vienas svarbiausių dalykų draugų ir šeimos narių gimtadienių, vestuvių ir kitų švenčių metu.

Susirinkimas prie bendro stalo gali paskatinti susitaikymą jau vien dėl to, kad mažiau tikėtina pasakyti ką nors kvailo ar įžeidžiančio, jei burna pilna gero maisto. Sako amerikietis jėzuitas. Popiežius Pranciškus kviečia šeimas bent kartą per dieną valgyti kartu išjungus telefonus ir televizorių.

XIX a. rašytojas apie maistą Brillat-Savarina kartą pasakė, o gal parašė: „Pasakyk man, ką valgai, ir aš pasakysiu, kas tu esi.“ Mums, krikščionims, duodama nuostabaus maisto ir gėrimo – Išminties, kuri kyla iš Dievo ir mus veda prie jo, ir Kristaus, kuris atnešė ir tebeneša meilę, gailestingumą, atleidimą ir išgydymą.

Ar mūsų maisto kultūra, neturėtų būti dalijimasis šia išmintimi, meile, gailestingumu, atleidimu ir pagalba? Kaip Jėzus, kuris valgė tiek su „netinkamais“ žmonėmis nusidėjėliais ir muitininkais, tiek su „tinkamais“ pvz. fariziejumi, Rašto aiškintojais, taip ir mes ar neturėtume dalytis tuo, ką Dievas mums davė, nedarydami skirtumo, nerūšiuodami… Kai kuriais atvejais būtent per mūsų mylinčius, rūpestingus, veiksmus kiti gali patirti „paragauti“, kad Viešpats yra geras.

Ar man kada nors ateina į galvą, kad Dievas pasaulyje, bent jau mano aplinkoje veikia ir per mane? Prie vaišių stalo taip pat.