Kaip dažnai, taip ir šiandien noriu paklausti, kokia pirmoji spontaniška mintis jums kilo išgirdus šiandienos evangeliją? Man tai prisiminė anekdotas. Tikintis krikščionis skambina pažįstamam netikinčiam ir klausia „Ar yra Dievas?“ Netikintis atsako: „Nėra“. „O kada bus?“, vėl klausia tikintis.

Šiandien evangelijos ištraukoje nėra Dievo. Yra turtuolis, Lozorius ir Abraomas, bet Dievo nėra. Tai kada bus?

Luko 15 ir 16 skyriuose Jėzus pasakoja 5 palyginimus, apie 5 prarastus dalykus: pasiklydusią avį, nuklydusį sūnų, pamestą pinigą, prarastą darbą ir prašvilptą gyvenimą. Visos šios istorijos yra vaizdingi pasakojimai, beveik kaip filmai, bet ne dokumentiniai. Taigi ir į šiandienos pasakojimą neturėtume žiūrėti kaip Discovery kanalo laidą ar Vikipedijos straipsnį apie pomirtinį gyvenimą. Nemažai Šv. Rašto tyrinėtojų mano, jog Jėzus pasakojo ne visą istoriją, kuri užrašyta Luko evangelijoje. Dalis jos pasiskolinta iš liaudiškų pasakojimų ir graikų mitologijos. Ir vis gi neskubėkime nuvertinti šio pasakojimo, nes visi Jėzaus pasakojimai, taip pat ir šis, mums neša galingą žinią ir nori pasakyti kažką svarbaus apie dabartinį mūsų gyvenimą.

Vienas teologas sako, kad šios dienos evangelija pasiūlo tris dalykus išsinešti. Įdomi paralelė su restoranu. Ten gali gauti kavos išsinešti, sumuštinių, picą… O teologas sako, kad ir mintys ar idėjos gali būti paruoštos išsinešti. Tuo pačiu įspėja, kad iš tų 3 šios dienos evangelijos minčių „išsinešimui“ 2 gali būti netinkamos.

  1. Mintis: pragaras – amžina sąžinės graužaties vieta. Nors mūsų vertime pavartotas žodis „pragaras“, tekstas apie pragarą nekalba. Čia minimas Hadas visai nėra pragaras, tai judėjų šeolas – mirusiųjų buveinė. Taigi ši evangelijos ištrauka ne apie pragarą.
  2. Mintis: Hadas / šeolas turi du skyrius, kaip, pvz., restoranai rūkantiems ir nerūkantiems. Turtuolis pateko į blogąjį skyrių, o Lozorius į gerąjį, ten yra ir Abraomas. Ši geroji dalis ir vadinama Abraomo prieglobsčiu. Tačiau Biblijoje nekalbama apie du skirtingus hado / šeolo skyrius. Yra ir daugiau keblių teiginių. Žydų hade / šeole nėra ir ugnies, kurią mini Jėzus. Žydai hadą suprato kaip tamsos ir tylos vietą, tai skaitome 31 ir 115 psalmėse, o Jėzaus pasakojime turtuolis kalbasi su Abraomu. Kaip tik šiame jų pokalbyje ir galime aptikti viso pasakojimo šerdį.
  3. Mintis išsinešti: Dievo malonė yra didesnė už mirtį – rinkis malonę. Girdėtas pasakojimas mums labiau prakalbėtų, jeigu mes būtume judėjų tikėjimo, nes Jėzus taiko į 49 psalmę, kuri buvo žinoma Jėzaus ir Luko klausytojams.

Psalmė prasideda kreipiniu į visus pasaulio žmones, didžiūnus ir prastuolius, turtuolius ir vargšus. Psalmininkas, kaip ir Jėzus, pateikia pasakojimą, kurio esmė ta, kad turtingieji pasitiki savo turtais ir jais didžiuojasi prieš kitus, bet mirdamas nė vienas su savimi nepasiims nieko. Nė vienas jų negali pinigais išgelbėti savęs ar brolio nuo mirties. „Žmogaus gyvasties kaina per aukšta“, sako psalmininkas. Ir dar daugiau stiprių žodžių jis pasako tiems, kurie perdėm pasitiki savo turtais. O paskui jis išsako paguodą ir viltį: „Bet mano gyvastį Dievas atpirks iš Šeolo nagų, nes jis teiksis mane pasiimti“.

Tai nuostabi žinia tiems, kurie pasitiki Dievu. O visa, kas mus blaško nuo pasitikėjimo juo – neverta mūsų.

Šv. Ignacas sako, kai abejoji ką pasirinkti (kokį veiksmą, poelgį, darbą…), pamėgink stabtelėjęs save paklausti, ką norėtum būti pasirinkęs mirties valandą.

Galbūt priimdami jau ir šios savaitės pasirinkimus – svarbius ir kasdienius – galime savęs klausti: ką pasirinkęs jaučiuosi ramesnis, labiau pasitikiu Dievu ir esu laimingesnis su kitais?

Tai gali būti Dievo ženklai, subtilus kvietimas – trečioji mintis išsinešti.