Sekmadienio evangelijos ištrauką skaitykite čia.

Jėzaus žodžiuose girdžiu du aspektus – politinį ir dvasinį.

Politinis aspektas. Sina Habte kilusi iš Eritrėjos. Ji baigė chemijos studijas ir ištekėjo už savo profesoriaus Dani. Netrukus jis buvo priverstas tarnauti kariuomenėje, toli nuo žmonos. Vieną dieną jis pabėgo ir grįžo pas Siną, nors žinojo, kad jei jį sugaus, atsidurs kalėjime, galbūt visiems laikams. Sina laukėsi ir jie nusprendė bėgti iš šalies. Likti pabėgėlių stovykloje Sudane ar Kenijoje nebuvo gera išeitis. Galingas Eritrėjos saugumo aparatas tikriausiai būtų juos suradęs, sugrąžinęs atgal, įkalinęs, o gal net nužudęs.

Taip prasidėjo jų odisėja. Jie keliavo į Ugandą su kontrabandininkais, kurie reikalavo daug pinigų. Iš ten per Turkiją į Graikiją. Ugandoje Sina buvo atskirta nuo savo vyro. Sina pasiekė Turkiją. Iš ten ji turėjo keliauti į Graikiją. Kontrabandininkų laivas buvo paruoštas, tačiau Sina jau buvo devintą mėnesį nėščia, net keliomis dienomis po gimdymo termino. Todėl ji dvejojo. Prekeiviai žmonėmis sakė, kad kelionė užtruks tik valandą. Taigi ji ryžosi.

Medinė valtis prie Graikijos krantų pateko į audrą. Graikų pareigūnas nuo kranto pastebėjo apvirstančią valtį. Jis ištraukė Siną iš vandens. Netrukus ji pagimdė sūnų ir davė jam šio graiko vardą. Graikijoje ji sužinojo, kad jos vyras žuvo Ugandoje. Paskuji ji gavo stipendiją studijuoti Vokietijoje. Tačiau jai nebuvo leista pasiimti vaiką su savimi nepateikus įrodymų apie vyro mirtį. Iš Ugandos to gauti buvo neįmanoma. Todėl ji vėl pasivedė kontrabandininkams, kurie per Balkanus nuvežė ją į Vengriją, o iš ten – į Austriją. Ilga kelionė autobusu ir kelios valandos pėsčiomis. Iš Austrijos jie traukiniu keliavo į Švediją. Ten Sinai ir jos vaikui buvo suteiktas prieglobstis.

Prieš 6 metus rugsėjo 23 d. Kauno Santakos parke popiežius Pranciškus sakė: „Jėzus centre pastato vaiką, kuris šiek tiek užsidirbdavo atlikdamas darbus, kurių niekas nenorėjo daryti. Ką čia šiandien, šį sekmadienio rytą, Jis pastatys į centrą?… Galbūt tai mūsų miesto etninės mažumos arba bedarbiai, kurie yra priversti emigruoti. Galbūt tai vieniši seneliai, o gal jaunuoliai, nerandantys gyvenimo prasmės, nes yra netekę savo šaknų. „Centre“ – reiškia esantis vienodu atstumu, taip, kad nė vienas negalėtų dėtis nematąs, niekas negalėtų teigti, kad „tai kitų atsakomybė“, nes „aš nepastebėjau“ arba „esu per toli“.

Jėzui svarbus kiekvienas žmogus, vaikas suaugęs, pagyvenęs.

Dvasinis aspektas. Jėzus kalba apie savo neišvengiamą mirtį ir prisikėlimą. Mokiniai nesupranta Jo žodžių prasmės, bet bijo Jo paklausti. Vietoj to jie ginčijasi apie tai, kuris iš jų yra didžiausias. Paskui Kafarnaume Jėzus paklaus mokinius, apie ką jūs ten kalbėjotės kelyje. Jie tylėjo, nes buvo gėda pasakyti apie ką kalbėjosi. Aišku – kiekvienas, kuris klausia, rizikuoja apsikvailinti, pasirodyti neišmanėliu. Jei klausi, negali būti didžiausias.

Dabar Jėzus pastato tarp jų vaiką. Vaikai nebijo prašyti ir klausti. Jėzus sako: „Tau nereikia slėpti savo klausimų. Neturėtum savo abejonių užrakinti sielos požemyje“. Per vienas rekolekcijas. Pastebėjau, kad kalbuosi su Dievu apie tai, ar Jis apskritai egzistuoja. Iš pradžių pagalvojau: „Gal pasimaišė protas. Juk kalbuosi su kažkuo apie tai, ar Jis egzistuoja“. Bet paskui pajutau daug laisvės ir ramybės.

Spalis paskelbtas misijų mėnesiu. O misijų globėja yra sesuo karmelitė Teresė iš Lisieux. Spalio 1 d. minėsime jos šventę. Būdama 24 ji mirtinai suserga. Ji rašo apie tamsą, kuri gaubia jos sielą; ir apie mažąjį, visiškai naują kelią. Ji randa paguodą Biblijoje, Patarlių knygos 9 skyriuje „Tegul ateina pas mane, kurie neišmano“. Teresė įsitikinusi, kad turi likti maža. Ji rašo: „Keltuvas, kuris mane pakels į dangų, yra Tavo rankos, Jėzau!“

Lyg girdžiu Jėzų sakant: „Neslėpk savo klausimų! Nesigėdink to, kas tavyje maža, nebaigta, silpna, kam nepakako jėgų. Tai yra tavo dalis, ji turi teisę egzistuoti, tau nereikia jos gėdytis. Kas gali žinoti, gal kaip tik ten įvyks mūsų susitikimas“.

Jėzus paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“.