Eric A. Clayton

Šiandien, spalio 23-iąją, – šventojo Ignaco Lojolos gimimo diena. Šia proga pateikiame keletą klausimų: kokį Ignacą geriausiai pažįstate? koks Ignacas įkvepia jūsų maldą ir lydi jus per dienas?

Ar karys – žmogus, trokštantis kovoti, mosuojantis kardu bei skydu ir besiveržiantis į kovą – dvasinę ar kitokią?

Ar piligrimas – klajojantis stebukladarys, apsirengęs paprastais drabužiais, su lazda rankoje, trokštantis rasti Dievą pačiose keisčiausiose vietose?

Ar mistikas, bendraujantis su Dievo Dvasia olos tamsoje, – tiek kovojantis su nuodėmėmis, tiek ir patiriantis dvasinę sėkmę, trokštantis savo maldą perkelti į popierių?

Ar įkūrėjas, įkvėptas vadovas – tas, kuris subūrė skirtingus žmones, kad jie taptų draugais ir bendražygiais, o galiausiai – ir vienuolių ordinu, pažymėtu Kristaus vėliava ir Jėzaus vardu?

Ar administratorius – būsimasis misionierius, neatsitraukiantis nuo rašomojo stalo, rašantis laišką po laiško, stengdamasis suvaldyti ir išlaikyti besikuriančią Draugiją, kuri iš jo tikėjosi visaapimančio vadovavimo?

Ar sužeistasis Iñigo, ar šventasis Ignacas? Ar jaunuolis, trokštantis įrodyti savo vertę, ar vyresnio amžiaus valstybės veikėjas, kuriam rūpi tik didesnė Dievo šlovė?

Sakysite, šie klausimai nereikalingi? Prielaida klaidinga! Kiekvienas apibūdinimas nurodo į tą patį asmenį, tad kam skaidyti jo tapatybę?

Tačiau esate ir teisūs. Ignacas Lojola – kaip ir kiekvienas iš mūsų – per daugelį metų buvo daug kuo. Tad jo apibūdinimo, kaip ir kiekvieno iš mūsų, negalima sutraukti į skurdų žodžių kratinį.

Ir vis dėlto.

Įdomu, ar kuris nors iš šių teiginių apie Ignacą jums suskamba garsiau už kitus? Gal vienas iš jų sukelia diskomfortą, o kuris nors kitas – intriguoja? Įdomu, kokius vaizdinius kiekviena eilutė pažadina jūsų mintyse? Ar viename iš šių apibūdinimų labiau įžvelgiate save nei kituose?

Koks ignaciškosios tradicijos pamatinis pasakojimas jus įkvepia labiausiai? O galbūt – visas pasakojimas?

Dažnai esame gundomi savo herojus paversti legendomis, leidžiame sau vadovautis mitu, o ne tiesa. Taip elgdamiesi galime praleisti dalį istorijos ir praskleisti tik jos paviršių. Sudėtingus žmones, vietas ir įvykius galime paversti vienaplaniais avatarais.

Man patinka mitas, jis turi savo vietą. Mitas skatina stebėtis ir kuria didesnius pasaulius už mūsiškius, skatina siekti kažko didesnio. Galbūt vienas iš aukščiau pateiktų Ignaco apibūdinimų tam paskatino ir jus, įtraukdamas į mūsų bendrą misiją ieškoti Dievo visuose dalykuose ir tarnauti didesnei Jo garbei. Tai – didis dalykas!

Tačiau istorija visada būna platesnė. Turime leistis į šią besitęsiančią kelionę. Esame kviečiami žvelgti plačiau ne tik į šventojo Ignaco Lojolos, bet ir savo bei aplinkinių žmonių stiprybių, trūkumų ir vilčių pilnatvę. Bendraudami su šventaisiais ir nusidėjėliais, praeities herojais ir paprastais dabarties žmonėmis, neapsiribokime paviršutiniškais apibūdinimais ar pavienėmis eilutėmis iš įsivaizduojamo gyvenimo aprašymo, bet domėkimės visu žmogumi. Mylėdami kitus kaip save pačius, mylėkime jų pilnatvę ir visą kūriniją.

Iš anglų kalbos išvertė:
t. Vidmantas Šimkūnas, JS