Antanas Saulaitis SJ Archives – Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia

„Saulės sonata” – Antanui Saulaičiui SJ atminti

Nerijussl — Wed, 27 May 2026 10:55:48 +0000

Gegužės 31 d., sekmadienį, 12 val., Šv. Jonų bažnyčia kviečia į koncertą „Saulės sonata“, skirtą kunigo, misionieriaus ir šviesuolio t. Antano Saulaičio SJ atminimui. Antanas Saulaitis SJ (1939–2025) – kunigas jėzuitas, skautas, misionierius, pedagogas ir vienas ryškiausių Lietuvos dvasinių autoritetų. Tarnavęs lietuvių bendruomenėms Brazilijoje, JAV ir Lietuvoje, jis didžiąją gyvenimo dalį skyrė jaunimo ugdymui, sielovadai ir bendrystės kūrimui. Pastaraisiais metais t. A. Saulaitis tarnavo Šv. Jonų bažnyčios bendruomenėje Vilniuje, o jo palikimas ir šiandien telkia žmones per tikėjimą, kultūrą ir muziką. Ši muzikinė programa – tai jautrus susitikimas su šviesos, vidinės ramybės ir žmogaus dvasios temomis inicijuotas dviejų kunigo bičiulių: ilgametės kunigo bendražygės vargonininkės Renatos Marcinkutės – Lesieur ir jo sesės-skautės, pianistės Eglės Andrejevaitės. Prabėgus metams po Antano Saulaičio SJ išėjimo jo buvimas – vis dar labai gyvas. Neatsitiktinai koncerto centre – t. Antano bičiulio, kompozitoriaus, kunigo jėzuito t. Bruno Markaičio SJ kūryba. „Saulės sonata” tai pirmoji B. Markaičio ciklo balsui ir fortepijonui „Sonatos ir fugos” dalis sukurta pagal poeto Kazio Bradūno eiles inspiruotas M. K. Čiurlionio paveikslų. Koncerte taip pat skambės Fausto Latėno Pasakalija vargonams – dedikuota t. Antanui Saulaičiui SJ ir Ferenco Liszto bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai fortepijonui. Atlikėjai: Renata Marcinkutė-Lesieur, vargonaiAntanas Zakarauskas, tenorasEglė Andrejevaitė, fortepijonas

The post „Saulės sonata” – Antanui Saulaičiui SJ atminti appeared first on Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia.

Pas Viešpatį iškeliavo t. Antanas Saulaitis SJ (1939–1969–2025)

@jonailt — Sat, 26 Apr 2025 12:01:46 +0000

Didžiojo penktadienio rytą (2025 m. balandžio 18 d.) pas Viešpatį į Dangaus Karalystę iškeliavo mūsų mylimas tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis. Kviečiame prisiminti t. Antano Saulaičio, SJ gyvenimą ir žemiškąją kelionę: https://www.jezuitai.lt/naujienos/pas-viespati-iskeliavo-t-antanas-saulaitis-sj-1939-2025 Taip pat kviečiame pasidalinti istorijomis, prisiminimais apie mylimą tėvelį Antaną spaudžiant šią nuorodą: https://www.jezuitai.lt/in-memoriam-t-antanas-saulaitis-sj † Informacija apie atsisveikinimą bei laidotuves: T. Antanas Saulaitis SJ bus pašarvotas Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje balandžio 27 d. (sekmadienį).Atsisveikinti bus galima balandžio 27 d. (sekmadienį) nuo 16 iki 20.30 val. ir balandžio 28 d. (pirmadienį) nuo 9 iki 11 val.Balandžio 28 d. (pirmadienį) 11 val. bus aukojamos laidotuvių šv. Mišios Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje, po jų – karstas išlydimas į Kauno Petrašiūnų kapines. T. Antano Saulaičio sesers ir jėzuitų prašymu vietoj gėlių prašome paaukoti t. Antano Saulaičio inicijuotam šeimos ir asmens saviugdos centrui Bendrakeleiviai, kurio pagrindinė veikla – pagalba skyrybas išgyvenantiems žmonėms. Auką galima pervesti į jėzuitų sąskaitą arba atnešti į Vilniaus šv. Jonų bažnyčią.Gavėjas: Lietuvos jėzuitų provincijaKodas: 191893936Sąskaitos numeris: LT34 7044 0600 0112 3231 (SEB bankas)Mokėjimo paskirtis: Auka t. Antano Saulaičio „Bendrakeleiviams“

The post Pas Viešpatį iškeliavo t. Antanas Saulaitis SJ (1939–1969–2025) appeared first on Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia.

T. Antano Saulaičio SJ prisiminimai apie mūsų bendruomenę

@jonailt — Sat, 19 Apr 2025 08:46:38 +0000

Kviečiame skaityti T. Antano Saulaičio SJ (1939–1969–2025) straipsnį, publikuotą 2016 m. rudens–žiemos žurnale „Laiškai bičiuliams“, kuriame jis prisimena savo 10 metų tarnystę Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje. Labai brangi šventė – Didysis šeštadienis, Velyknaktis. Anuomet turėjome įgaliojimą Šv. Jonų bažnyčioje sutvirtinti s. Ramunei ir kitiems padedant pasirengusį jaunimą. Ir, žinoma, kaip ir šiandien, švęsti suaugusiųjų krikštą, sutvirtinimą ir Eucharistiją. Parengėme suaugusiųjų įkrikščioninimo apeigas lietuviškai, taip pat katechumenato vadovėlius. Labai gerai atsimenu, kai kartą buvo devyni suaugę nuo 18 iki 55 metų, krikštijome pildami vandenį ąsočiu, pilni vandens buvo ir vargšo kunigėlio batai… Vėliau matėme nuotraukas – visi krikštijamieji tiesiog dangiškais, vidine šviesa spindinčiais veidais. Po Mišių būdavo smagi šventė su smuiku, akordeonu, rateliais, kol sulaukdavome pirmųjų autobusų grįžti namo. […] Svarbus Šv. Jonų bruožas – svetingumas jaunoms šeimoms. Labai gerai atsimenu, kaip aiškinome, jog Vilniuje yra daugiau bažnyčių, jei kam čia sunku dėl vaikų judrumo, čiulbėjimo ar zirzesio. Taip svarbu, kad visi jaustųsi jaukiai ir saugiai žiemą gerai šildomoje bažnyčioje. Labai miela, kai koks vaikas vaikšto po bažnyčią, paduoda ranką, suole sėdintys paglosto. Pirmaisiais mėnesio sekmadieniais Mišios vadintos „vaikų“ su jiems pritaikytu žodeliu, vaikų nuo pulto skaitomomis maldomis ir jiems labiau žinomomis giesmelėmis. Mūsų paauglių sielovada vykdavo kriptoje. Senovėje buvo galima po visus bažnyčios rūsius vaikščioti, dabar daug kur užmūryta. Atsimenu, kaip stovyklai ar rekolekcijoms iš rūsio antklodes, kitus reikmenis iškeldavome. […] Kai anuomet tarnavau Jonuose, kartą, kaip ir dabar vyksta, buvo tradicinis visų būrelių ir veiklų vadovų pasitarimas. Tąsyk dėl kito įsipareigojimo negalėjau dalyvauti, ir posėdis vyko visai normaliai. Supratau, kad savo darbą esu atlikęs – mes esame Bažnyčia. Ilgą laiką labai išgyvendavau eidamas tais pačiais takais, kaip jėzuitai prieš beveik 450 metų universiteto bendruomenei patarnauti. Dėl to tuos dešimt metų Šv. Jonų bažnyčioje menu labai dėkinga širdimi. Visą straipsnį skaitykite paspaudę nuorodą: https://www.jezuitai.lt/naujienos/t-antana-saulaiti-prisimenant-jo-prisiminimai-apie-tarnyste-sv-jonu-baznycioje † Informacija apie atsisveikinimą bei laidotuves: T. Antanas Saulaitis SJ bus pašarvotas Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje balandžio 27 d. (sekmadienį).Atsisveikinti bus galima balandžio 27 d. (sekmadienį) nuo 16 iki 20.30 val. ir balandžio 28 d. (pirmadienį) nuo 9 iki 11 val.Balandžio 28 d. (pirmadienį) 11 val. bus aukojamos laidotuvių šv. Mišios Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje, po jų – karstas išlydimas į Kauno Petrašiūnų kapines. T. Antano Saulaičio sesers ir jėzuitų prašymu vietoj gėlių prašome paaukoti t. Antano Saulaičio inicijuotam šeimos ir asmens saviugdos centrui Bendrakeleiviai, kurio pagrindinė veikla – pagalba skyrybas išgyvenantiems žmonėms. Auką galima pervesti į jėzuitų sąskaitą arba atnešti į Vilniaus šv. Jonų bažnyčią.Gavėjas: Lietuvos jėzuitų provincijaKodas: 191893936Sąskaitos numeris: LT34 7044 0600 0112 3231 (SEB bankas)Mokėjimo paskirtis: Auka t. Antano Saulaičio „Bendrakeleiviams“

The post T. Antano Saulaičio SJ prisiminimai apie mūsų bendruomenę appeared first on Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia.

Knygos „Misionierius“ pristatymas

@jonailt — Mon, 04 Apr 2022 17:55:55 +0000

Leidykla Alma littera išleido mūsų visų gerbiamo ir mylimo tėvo Antano Saulaičio, SJ biografiją – „Misionierius“, kurią parengė Aurelija Savickienė. Knygos pristatymas vyks balandžio 13 d. 17:30 val. Vilniaus Paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmai), Didžioji g. 4. Pristatyme dalyvaus:knygos herojus kun. Antanas Saulaitis, SJ,skautė, pianistė Eglė Andrejevaitėir knygos autorė Aurelija Savickienė. Renginį moderuos: Livija Gradauskienė. Šiame jaukiame vakare skambant jausmingai muzikai išgirsime atsakymus į aktualiausius klausimus per tolerancijos, išminties ir švelnumo akis. Daugiau informacijos apie renginį rasite facebook puslapyje. Nuoširdžiai kviečiame į knygos pristatymą, kuris taps gyvenimą praturtinančia patirtimi! Už nuotrauką dėkojame Renatai Marcinkutei

The post Knygos „Misionierius“ pristatymas appeared first on Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia.

Knygos „Dievo meilės ženklai. Sakramentai kasdienybėje“ pristatymas

@jonailt — Fri, 18 Mar 2022 16:46:23 +0000

Šį sekmadienį, kovo 20 d. po 11 val. Šv. Mišių kviečiame į Antano Saulaičio, SJ knygos „Dievo meilės ženklai. Sakramentai kasdienybėje“ pristatymą. Knygoje tėvas Antanas Saulaitis, SJ dalijasi savo turtinga patirtimi, pasakoja daug istorijų iš skautų susibūrimų, aprašo, kaip parapijose ir jaunimo sielovadoje yra ir galėtų būti švenčiami septyni Katalikų Bažnyčios sakramentai bei kitos apeigos. Autorius šių dalykų prasmę, reikšmę, simbolius atskleidžia pasakodamas gyvas patirtis, kurias jo atmintis išsaugojo darbuojantis įvairiuose žemynuose ir kultūrose. Sykiu atskleidžiamas ir tikinčiųjų supratimas apie tai, kaip veikia Dievas, kokia yra Bažnyčios misija, kaip vis giliau, gyviau ir plačiau liudyti išganingąją Gerąją Naujieną. Naujausia Tėvo Antano knyga pasirodė metų pradžioje ir buvo pristatyta vasario 27 d. Vilniaus Knygų mugės metu. Knygą išleido VšĮ Caritas leidykla „Artuma“, knygos leidybą parėmė JAV fondas Lithuanian Freedom through Education ir Liuda Avižonienė (Jutos valstija, JAV). Knygą puošia Silvijos Knezekytės raižiniai. Kur galėčiau įsigyti šią knygą? Internetinėse parduotuvėse:https://www.patogupirkti.lt/knyga/dievo-meiles-zenklai-sakramentai-kasdienybeje.htmlhttps://www.knygos.lt/lt/knygos/dievo-meiles-zenklai–sakramentai-kasdienybeje/http://artumos-knygynas.getshopin.lt/knygos/dievo-meiles-zenklai-sakramentai-kasdienybeje.html Fizinėse parduotuvėse:– Šv. Kazimierio knygyne Kaune– Katalikų pasaulio knygyne Vilniuje– Vilniaus Katedros knygyne– Vilniaus pal. Jurgio Matulaičio parapijos knygyne– Šv. Jurgio knygyne Marijampolėje (Pastoraciniame centre)– Šiluvos knygyne– Šiaulių Katedros knygyne Nuotraukoje: tėvas Antanas Saulaitis SJ ir knygos iliustracijų autorė Silvija Knezekytė šių metų vasario 27-ąją knygos „Dievo meilės ženklai. Sakramentai kasdienybėje“ pristatymo renginyje Vilniaus Knygų mugėje.

The post Knygos „Dievo meilės ženklai. Sakramentai kasdienybėje“ pristatymas appeared first on Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia.

Jei rengiesi stebėti Mišias internetu su pradėjusiu vaikščioti vaikeliu

@jonailt — Fri, 08 Jan 2021 13:37:54 +0000

Kerry Weber | Jei rengiesi stebėti Mišias internetu su pradėjusiu vaikščioti vaikeliu Iš tolo mūsų sidabrinis autobusiukas medžio šešėlyje parapijos automobilių stovėjimo aikštelėje atrodytų kaip ir kitų parapijiečių automobilis, kurie atvyko stebėti Mišių transliacijos lauke. Bet jo viduje mano ketverių su puse ir dviejų su puse metų vaikai žygiuoja ratu apie mano vyrą, sėdintį gale, barstydami javainius ir įsivaizduodami esą stovykloje. Tuo metu aš, sėdėdama automobilio priekyje, bandau maitinti mūsų judrų keturių mėnesių kūdikį, drauge stengdamasi gaudyti per automobilio radiją perduodamo pamokslo žodžius ir svarstydama, kad gal pandemijos meto katechezė ne tokia sėkminga, kaip tikėjausi. Oras Masačusetso valstijoje, kur neseniai atsikraustėme, atvėso, tad mes apleidome savo pastangas Mišias išklausyti automobilyje ir grįžome prie dalyvavimo Mišiose transliacijų internete pagalba. Dažniausiai įsijungiame transliaciją iš mūsų ankstesnės parapijos Naujajame Džersyje, kurios labai pasigendame. Beveik kaskart prisimenu tą kovo rytą, tapusį pirmąja mūsų šeimos nuotolinių pamaldų patirtimi. Mūsų vaikai ramiai sėdėjo spalvindami ar vartydami knygas, o Mišių žodžiai sklendė virš jų. Ir mano vyras, ir aš, išvaduoti nuo reikalo lakstyti paskui pradėjusius vaikščioti vaikus ar paimti juos į glėbį, netgi girdėjome skaitinius. Labai aiškiai prisimenu, kad pamaniau: galėčiau prie šito priprasti. Pasirodo, negalėjau. Dėl sveikatos ir saugumo – savo ir kitų – jau dešimtas mėnuo, kaip nebuvau įžengusi į bažnyčią dalyvauti Mišiose. Ilgą laiką nedalyvauti Mišiose man itin svetima, kone kosmosas. Mano širdis plyšta. Ilgiuosi Eucharistijos. Ilgiuosi žmonių. Ilgiuosi dalyvavimo savo fiziniu kūnu, nors kartais anksčiau ir nesijausdavau labai uoli. Mes grįšime, kai bus saugu, bet jau dabar man kelia susirūpinimą tai, kad mano vaikai gali nebeatsiminti, kur mes grįžtame. Man neramu, kad vaikai tols nuo tikinčios bendruomenės anksčiau, negu bus ją patyrę. Ir man svarbu, kad vaikai pastebės mano rūpestį ir domėsis, kokia to priežastis. Senais laikais, kas man dabar yra 2019 metai, mano vaikai kartais Mišiose nerimdavo, bet kiekvieną kartą, kur tik nusisukdavo, būdavo kas nors, kas juos sudomino ir primindavo mums, kodėl dėjome pastangų čia atvykti. Ten buvo spalvingų vitražų, vaizduojančių stalių Juozapą su įrankiais rankoje, asiliuku jojančią Mariją ar didžiulį Kristaus Karaliaus atvaizdą. Ten buvo judesio – švęsto vandens indas, kur vaikai galėjo įmerkti rankas ar bendruomenė einanti Komunijos. Taip pat žmonės, kurie parodydavo dėmesį, kad ir mūsų draugiškas klebonas bei diakonas, kurie mus pažindavo ir mums pamodavo. Buvo vaikelis, stumdantis automobilius iš degtukų dėžutės pirmyn ir atgal suole priešais mus, krūvos vaikiškų knygelių bažnyčios gale ir didžiulė krikštykla, tiesiog maldaujanti vaikus ratais apie ją bėgioti. Kai toje sumaištyje būdavo sunku vaikus išlaikyti mūsų suole, guosdavausi mintimi, kad visa tai kažkaip įsisunkia į jų sąmonę. Visa tai buvo dalis lėtojo Dievo darbo. Vyliausi, kad kada nors, kai mano vaikai taps suaugusiais ir turės klausimų ar abejonių, kas nors bažnyčios sakralioje erdvėje jiems suteiks pažįstamos paguodos ir primins namus. Dabartinė mūsų pamaldų erdvė – mūsų pačių namai – kažkaip ne visai paguodžiantys. Kartais stebime Mišias tarp skalbinių krūvų svetainėje, kol vaikai žaidžia su kaladėlėmis ir nekreipia dėmesio į mūsų prašymus PABŪTI RAMIAI IR TYLIAI NORS KELETĄ MINUČIŲ. Vieną sekmadienį, kai jie pradėjo kažką šūkauti, mano vyras ėmė garsiau už vaikus kalbėti, norėdamas juos nuraminti, o aš dar garsiau surikau: „NEGALIU SKAITINIŲ GIRDĖTI!“ Aišku, toks elgesys netinkamas ir parodo, kaip man nelengva vykdyti ko moko skaitiniai iš Šventojo Rašto. Kartais mano vyras ir aš jaučiamės lyg vieninteliai tėvai, kurie dar nesugalvojo, ką padaryti, kad pandeminės pamaldos šeimoje iš tiesų vyktų. Atsakymų ieškojau nemoksliškoje, bet palankioje draugų ir kolegų grupėje (ir tarp Twitterio vartotojų). Ačiū Dievui, jie šiek tiek paguodė (nesu tokia viena) ir pamokė (nerėkti ant vaikų per Mišias). Gal tai padėtų ir kitoms šeimoms rasti kelią pirmyn tikėjime, kai atrodo, jog pasaulis kažkur įstrigęs. 1) Neverskite. Mišių, net ir gerai pravedamų, transliacija internetu, retai užima visą mažų vaikų dėmesį. Bet troškimas juos sudominti nebūtinai turi baigtis šūkavimu. Kai vaikai maži, „svarbiau, kad jie matytų jus besidžiaugiančius Mišiomis, negu kad per jas ištisai sėdėtų“, – sako mano draugė Rebeka Peters, Montessori mokyklos mokytoja. Jos dukroms devyneri ir vienuolika, jos kartu su ja stebi Mišias, kartais išeina ir vėl sugrįžta. Bet ji neskuba šią patirtį padaryti bausme ar paversti našta. „Tik džiaugiuosi, kad jos gali matyti, kaip mane džiugina Mišios“, – sako ji. 2) Įtraukite mėgstamas Mišių dalis į savo kasdienį gyvenimą. Uždekite žvakutes per vakarienę. Surenkite procesiją apie namus. Skaitykite Šventąjį Raštą kartu. Pasidalykite ramybės palinkėjimu. „Mano dukroms ir man patinka dainuoti“, – sako Rebeka. „Kartais mes giedame giesmes, kai visai ne pamaldų metas.“ Vaikus Mišios gali pritraukti, jei atpažins mažus simbolius, naudojamus kitomis progomis. 3) Apimkite Visuotinę Bažnyčią. Internetinės Mišios gali būti proga vaikams patirti, kaip vyksta pamaldos įvairiose pasaulio bažnyčiose. Rebeka, gyvenanti Džordžijos valstijoje, kartu su dukromis matė jos tėvą, kuris yra diakonas Masačusetso valstijoje, sakantį pamokslą internetu transliuojamose Mišiose. Ji taip pat parodė savo dukroms Mišių transliaciją iš bažnyčios, kurią lankė būdama jėzuitų savanorė Belize. 4) Gyventi tikėjimu – tai ne tik dalyvauti Mišiose. Pokalbiai prie stalo gali būti puiki vieta aptarti tikėjimą. Liturginis kalendorius irgi dažnai pasiūlo temų, tinkamų įtraukti vaikus. Mano kolegė Heather Trotta, dirbanti jėzuitų žurnalo America plėtros grupėje ir turinti šešerių ir aštuonerių metų vaikus, sako, kad jos šeima pasinaudojo advento pokalbių lapeliais su klausimais iš Šventojo Rašto, ir jie kas vakarą įprato skaityti advento pasakojimą. Pasak jos, ir eiliniu metų laiku paprastos tradicijos, tokios kaip pakaitomis kalbama malda prie stalo ir pokalbiai apie smagiausią dienos dalį, gali būti būdai „mums visiems atpažinti gausias kiekvienos dienos malones“. 5) Rasti prasmę visoje sumaištyje. Kartais geriausias būdas kalbėti apie tikėjimą su vyresniais vaikais ir jaunais suaugusiaisiais yra renkantis netiesioginį kelią ir juos įtraukiant „į pokalbį apie tai, kas jiems prasminga ir ko jie tikisi“, – sako mano draugė Catherine Kirwan-Avila, ACJ, dirbanti Filadelfijos Šv. Juozapo universiteto akademinėje sielovadoje. „Vienas svarbiausių veiksnių jaunų žmonių gyvenime yra ryšiai; priklausyti – reiškia būti pastebėtam, vardinamam vardu ir pažįstamam. Priklausymo jausmas tikinčiųjų bendruomenei, malonūs ryšiai su suaugusiaisiais, kai jauni žmones žino būsią matomi ir girdimi, irgi labai svarbūs,“ – tęsė ji, cituodama Springtide Research instituto tyrimus apie religiją ir jaunus žmones. Sesuo Catherine sako, kad tikslas yra „ne suteikti greitų ir iš anksto nukaltų atsakymų, bet iš tiesų klausytis. Pasikalbėjimas sklandžiausiai […]

The post Jei rengiesi stebėti Mišias internetu su pradėjusiu vaikščioti vaikeliu appeared first on Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia.