Kviečiame skaityti T. Antano Saulaičio SJ (1939–1969–2025) straipsnį, publikuotą 2016 m. rudens–žiemos žurnale „Laiškai bičiuliams“, kuriame jis prisimena savo 10 metų tarnystę Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje.

Labai brangi šventė – Didysis šeštadienis, Velyknaktis. Anuomet turėjome įgaliojimą Šv. Jonų bažnyčioje sutvirtinti s. Ramunei ir kitiems padedant pasirengusį jaunimą. Ir, žinoma, kaip ir šiandien, švęsti suaugusiųjų krikštą, sutvirtinimą ir Eucharistiją. Parengėme suaugusiųjų įkrikščioninimo apeigas lietuviškai, taip pat katechumenato vadovėlius. Labai gerai atsimenu, kai kartą buvo devyni suaugę nuo 18 iki 55 metų, krikštijome pildami vandenį ąsočiu, pilni vandens buvo ir vargšo kunigėlio batai… Vėliau matėme nuotraukas – visi krikštijamieji tiesiog dangiškais, vidine šviesa spindinčiais veidais. Po Mišių būdavo smagi šventė su smuiku, akordeonu, rateliais, kol sulaukdavome pirmųjų autobusų grįžti namo.

Svarbus Šv. Jonų bruožas – svetingumas jaunoms šeimoms. Labai gerai atsimenu, kaip aiškinome, jog Vilniuje yra daugiau bažnyčių, jei kam čia sunku dėl vaikų judrumo, čiulbėjimo ar zirzesio. Taip svarbu, kad visi jaustųsi jaukiai ir saugiai žiemą gerai šildomoje bažnyčioje. Labai miela, kai koks vaikas vaikšto po bažnyčią, paduoda ranką, suole sėdintys paglosto. Pirmaisiais mėnesio sekmadieniais Mišios vadintos „vaikų“ su jiems pritaikytu žodeliu, vaikų nuo pulto skaitomomis maldomis ir jiems labiau žinomomis giesmelėmis. Mūsų paauglių sielovada vykdavo kriptoje. Senovėje buvo galima po visus bažnyčios rūsius vaikščioti, dabar daug kur užmūryta. Atsimenu, kaip stovyklai ar rekolekcijoms iš rūsio antklodes, kitus reikmenis iškeldavome.

Kai anuomet tarnavau Jonuose, kartą, kaip ir dabar vyksta, buvo tradicinis visų būrelių ir veiklų vadovų pasitarimas. Tąsyk dėl kito įsipareigojimo negalėjau dalyvauti, ir posėdis vyko visai normaliai. Supratau, kad savo darbą esu atlikęs – mes esame Bažnyčia.

Ilgą laiką labai išgyvendavau eidamas tais pačiais takais, kaip jėzuitai prieš beveik 450 metų universiteto bendruomenei patarnauti. Dėl to tuos dešimt metų Šv. Jonų bažnyčioje menu labai dėkinga širdimi.

Visą straipsnį skaitykite paspaudę nuorodą: https://www.jezuitai.lt/naujienos/t-antana-saulaiti-prisimenant-jo-prisiminimai-apie-tarnyste-sv-jonu-baznycioje

† Informacija apie atsisveikinimą bei laidotuves:

T. Antanas Saulaitis SJ bus pašarvotas Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje balandžio 27 d. (sekmadienį).
Atsisveikinti bus galima balandžio 27 d. (sekmadienį) nuo 16 iki 20.30 val. ir balandžio 28 d. (pirmadienį) nuo 9 iki 11 val.
Balandžio 28 d. (pirmadienį) 11 val. bus aukojamos laidotuvių šv. Mišios Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje, po jų – karstas išlydimas į Kauno Petrašiūnų kapines.

T. Antano Saulaičio sesers ir jėzuitų prašymu vietoj gėlių prašome paaukoti t. Antano Saulaičio inicijuotam šeimos ir asmens saviugdos centrui Bendrakeleiviai, kurio pagrindinė veikla – pagalba skyrybas išgyvenantiems žmonėms.

Auką galima pervesti į jėzuitų sąskaitą arba atnešti į Vilniaus šv. Jonų bažnyčią.
Gavėjas: Lietuvos jėzuitų provincija
Kodas: 191893936
Sąskaitos numeris: LT34 7044 0600 0112 3231 (SEB bankas)
Mokėjimo paskirtis: Auka t. Antano Saulaičio „Bendrakeleiviams“