Tėvas beldžiasi į sūnaus kambario duris:
– Antanai, pabusk!
Sūnus atsiliepia:
– Nenoriu keltis, tėti!
Tėvas nekantrauja:
– Kelkis, tu turi eiti į mokyklą!
– Nenoriu eiti į mokyklą, – atsikalbinėja sūnus.
– O kodėl? – klausia tėvas.
– Dėl trijų priežasčių, – aiškina Antanas. – Pirma, ten taip nuobodu. Antra, mokiniai mane erzina. Ir trečia, aš negaliu pakęsti mokyklos.
Tėvas tęsia:
– Tuomet, mano sūnau, aš tau pasakysiu tris priežastis, kodėl privalai eiti į mokyklą: pirma – tai tavo pareiga, antra – tau trisdešimt devyneri metai, ir trečia – tu esi klasės auklėtojas. Taigi, pabusk! (Anthony de Mello)

„Pabusk!“ – mane ragina ir adventas. Kai gudraudamas bandau ko nors išvengti, – pabusk!
Kai nenoriu pažvelgti tiesai į akis, – pabusk!
Kai atidėlioju svarbų sprendimą, – pabusk!