Naujienos
________________________
2018 balandžio 15 d., šv. Jonų bažnyčia
III Velykų sekmadienis Lk 24,35-48
Vidmanto Šimkūno SJ homilija
Ar kam teko atkakliai įtikinėti kitą žmogų ar kelis. Spėju, kad kam nors teko. Aš prisimenu iš žaidimų vaikystėje su kaimo vaikais. Aukščiausias įtikinimo argumentas būdavo – garbės žodis. Nelabai supratome, kas tas garbės žodis, tik buvo aišku, jeigu jau tokiu žodžiu ką nors tvirtini, tai kiti turi patikėti. Jei nuvilsi, sumeluosi, tai kiti tiesiog su tavim nežais, o tai baisiau nei iškristi iš medžio ar pradurti dviražio padangą...
Ieškant šiai dienai istorijos apie įtikinimą, mane suintrigavo viena su užrašu: “Istorija tikra, norite tikėkite, norite ne”.
Veiksmas vyksta buvusioje Jugoslavijoje. Vieną teisėją nutrenkė elektros srovė, jo paties name, ankstyvą rytą, kai jis stovėdamas duše prisilietė elektros jungiklio. Žmona rado jo kūną nukritusį ant grindų. Žinoma ji paskambino draugams medicinos pagalbai ir policijai. Visi nustatė, jog teisėjas miręs ir vakarop jis jau buvo pašarvotas laidojimo rūmuose. Šią žinią pranešė ir vietos radijas. Tačiau laidojimo rūmuose po vidurnakčio teisėjas atgavo sąmonę. Supratęs kur jis yra baisiai persigando, kad vos nenumirė antrą kartą. Paskui susirado rūmų apsaugininką. Bet šis baisiai persigandęs pabėgo.
Pirmoji mintis atėjusi teisėjui į galvą, buvo paskambinti žmonai. Paėmęs laidotuvių rūmų apsauginio telefoną (įsivaizduokim jau po vidurnakčio) skambina žmonai ir sako: “Sveika brangioji, tai aš”. Ši žinoma persigąsta ir numeta ragelį. Tada jis bando skambinti keliems draugams, bet ir šie mano, kad kas nors tyčia naktį skambina, gal koks apsimetėlis sukčius ir taip pat padeda ragelį. Pagaliau teisėjas prisiskambino bičiuliui kitame mieste, kuris dar nieko nežinojo apie jo mirtį. Šiam pavyko įtikinti kitus, kad teisėjas nėra miręs. Atrodo kartais nėra lengva įtikinti, kad esi gyvas.
Šiandienos evangelija sako, kad Jėzui buvo taip pat nelengva įtikinti mokinius, jog jis nėra vaiduoklis, ar dvasia, o tas pats jų mokytojas. Jis rodo rankų, kojų žaizdas, bet tie dar vis abejoja, tada galiausiai Jėzus sako, einam valgyti.
Atrodo, jog šis susitikimas vyko Velykų vakare.
Atrodo, jog Jėzaus sveikinimas – „ramybė jums“ išgąsdino mokinius, kurie buvo susirinkę klausytis kitų dviejų pasakojimo kas jiems nutiko pakeliui į Emausą. Kaip jie pažino Jėzų, kai šis sėdo su jais už stalo laužyti duoną. Istorija truputį kartojasi. Ir šiuo atveju Jėzus pasakoja apie save, bet mokiniai vis abejoja, tada Jėzus sako, sėdame valgyti kartu, kaip anksčiau.
Ši istorija buvo pasakojam ir perpasakojama, paskui Lukas ją užrašė, bent jau dėl trijų priežasčių:
- Jėzaus mirtis ir prisikėlimas yra Dievo planas apreikštas Biblijoje (ST 324 Mesijinės pranašystės)
- prisikėlęs Jėzus yra ten, kur laužoma duona – (švenčiame Eucharistija)
- prisikėlęs Jėzus su mokiniais nėra fiziškai.
Ramybė atrodo yra viena didžių dovanų, kurias Dievas mums gali duoti. Ji kyla iš bendrystės su Juo, darnos su pasauliu ir savimi ir apima visą žmogaus egzistenciją.
Prisikėlęs Jėzus dovanoja ramybę. Tačiau tai nėra lepus drybsojimas ant sofos prie televizoriaus, o vidinė jėga misijai. Ši ramybė padės mokiniams išlaikyti tikėjimą į Jį ir skelbti jo žinią iki galo, iki kankinystės. Bet dabar net ir matydami jį dar nepajėgia suvokti, priimti, patikėti, kad jis iš tikrųjų gyvas.
Kiekvienas prisikėlusio Jėzaus susitikimas buvo su misija. Panašiai ir mūsų Eucharistijos liturgija vadinama Mišiomis – siuntimu, misija.
Evangelistas Jonas aprašydamas šį įvykį dar pamini, kad kambario durys, kur buvo susirinkę mokiniai buvo užrakintos, nes mokiniai bijojo žydų. Esame girdėję, kad baimės akys didelės, mato tai ko nėra ir nemato to kas yra. Jėzus atėjo per užrakintas duris ir atsistojo jų viduryje su ramybės sveikinimu. Jėzus atėjo ten, kur kaustė baimė. Be Jėzaus mokiniai tikriausia būtų taip ir likę įkalinti savo baimių.
Mes galime klausti, kur mano baimės, kur aš turiu dar jį įsileisti? Kokios mano baimių durys dar vis užrakintos? Kokių ženklų reikia mano tikėjimui ir kur jų ieškosiu?
____________________________
Mieli jėzuitų bičiuliai, šios svetainės lankytojai ir facebook draugai,
Šv. Jonų bažnyčios jėzuitų ir visos sielovados komandos vardu nuoširdžiai sveikinu Jus su Šv. Velykomis!
Kartais būna tokių situacijų, kai atrodo, jog Didysis penktadienis nesibaigs ir Didžiojo šeštadienio tyla tęsis amžinai. Tačiau Viešpaties prisikėlimas perkeitė pasaulį ir mus. Mes negyvename iliuzijomis ir žinome, kad blogis, kančia ar liūdesys mus dar gali paliesti ir gal ne kartą, tačiau džiugiai švęsdami Velykas kartu stipriname mūsų tikėjimą, kad ne tamsa, ne blogis, o prisikėlęs Jėzus taria paskutinį žodį, kuris yra Meilė.
Šv. Jonų bažnyčios rektorius
t. Vidmantas Šimkūnas, SJ
_____________________
Išleista dar viena kun. Antano Saulaičio sudaryta ir išversta knyga apie indėnus
Klausantis mūsų bažnyčios vicerektoriaus kunigo Antano Saulaičio SJ pamokslo nevalingai lauki pasakojimo apie vaikystę arba apie indėnus. Pastaroji tema jam ypač artima. Kunigo nuveiktų darbų sąraše net keturios knygos apie indėnus. Tai „Trys dešimtmečiai Pietų Amerikoje“, „Lietuviai Amazonijos džiunglėse“, „Lietuvių misijos Amazonėje“, o šį mėnesį išleista kunigo išversta ir sudaryta ketvirtoji knyga – „Pieno ežeras. Tukanų mitas“.
Pristatydamas šią knygą tėvas A. Saulaitis ją lygino su Šventuoju Raštu. „Visos tos apeigos kyla iš to pirmojo pasakojimo. Dievai daro tą patį kaip šiandien, tos apeigos vyksta pas tukanus ir kitas tautas. Kaip Šventame Rašte yra daug linksmų vietų, taip ir čia yra linksmų vietų, keliančių šypseną.“
„Knygą skaitai kaip pokalbį su kitu tikėjimu, kita sistema, kuri mus visus praturtina. Indėnai turi kantrybės ir laiko. Gali būti šalia ir nereikalauti, laukti, kol tas žmogus prabils. Ir mokytis, kaip elgtis, kaip laikytis. Gal palyginčiau su ligonio lankymu. Aš čia esu, galime sėdėti dvi valandas be žodžių, – sakė tėvas Antanas. – Gamtos žmonių lėtesnis ritmas, dėkingumas už gyvybę, grožį, augalus, gyvūnus, pagarba gamtai ir jos Kūrėjui. Jie turi ir vienuoliktąjį Dievo įsakymą – gerbk Gamtą ir neniokok jos.“
Plačiau apie knygą skaitykite Rasos Baškienės straipsnį „Pieno ežeras - paslaptingas tukanų mitas“, paskelbtą bernardinai.lt
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-11-08-pieno-ezeras-paslaptingas-tukanu-mitas/165817
___________________________
______________________________
Mūsų bažnyčioje veikiančiam Gyvojo rožinio maldos būrelius - 25-eri metai!
Jubiliejų paminėsime spalio 1 dieną, pradėdami Rožinio maldos mėnesį.
Kiekvieną spalio sekmadienį 10.15 val. visi esate kviečiami ir laukiami koplyčioje bendrai maldai.
___________________________
Tėvas Vidmantas Šimkūnas - naujasis Lietuvos jėzuitų vadovas
Lapkričio 7 d. naujasis Jėzaus Draugijos (jėzuitų) generalinis vyresnysis Lietuvos ir Latvijos provincijolu paskyrė mūsų bažnyčios rektorių kunigą Vidmantą Šimkūną, SJ. Pareigas jis perima iš kun. Gintaro Vitkaus.
Kun. V. Šimkūnas yra Vilniaus universiteto kapelionas, Šv. Jonų bažnyčios rektorius, jėzuitų provincijos ekonomas.
Gimęs Mankūnuose, augo penkių vaikų šeimoje, lankė Miroslavo vidurinę mokyklą, mokėsi Alytaus technikos mokykloje. Į Jėzaus Draugiją įstojo pogrindyje 1985 m. Kauno kunigų seminariją baigė ir kunigu įšventintas 1993 m. Dirbo vikaru Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapijoje, buvo Šiaulių šv. Ignaco bažnyčios rektorius ir jėzuitų naujokyno vedėjo pavaduotojas, 2008–2014 m. – Vilniaus arkivyskupijos Akademinės sielovados centro vadovas, Šv. Jonų bažnyčios vicerektorius.
1999 m. Insbruke įgijo teologijos licenciato laipsnį, 2008 m. apgynė teologijos daktaro disertaciją tema: „Martyria, koinonia, diakonia ir leiturgia Lietuvos Bažnyčioje sovietmečiu, 1944–1990“. Jėzuitų baigiamojo ugdymo metus praleido Bostone, praktiką atlikdamas Baltimorėje (JAV). Dalyvavo tarptautiniame teologijos projekte su Čikagos Lojolos universitetu, verčia teologinės knygas bei straipsnius iš vokiečių ir anglų kalbų, dėstė VGTU, dėsto LMTA ir Vilniaus universitete.
Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija vadovauja gimnazijoms Kaune ir Vilniuje, globoja mokyklą Šiauliuose, tarnauja Šiaulių šv. Ignaco, Kauno šv. Pranciškaus Ksavero, Vilniuje –Šv. Jonų ir Šv. Kazimiero bažnyčiose, Pal. Jurgio Matulaičio Misijoje Lemonte (JAV), dirba Latvijoje (įsikūrę Rygoje), bendradarbiauja su kitais, atliekančiais tarnystės Bažnyčioje.
______________________________
Leisk tavo Dievui Tave mylėti…
Paskutiniais mėnesio ketvirtadieniais, po 18 val. šv. Mišių,
kviečiame drauge melstis žvelgiant į eucharistinį Jėzų.
______________________________
Visos mamos, kurios trokšta melstis kartu už savo vaikus ir anūkus,
kviečiamos prisijungti prie mūsų bažnyčioje besirenkančios Motinų maldų grupelės.
Mamos renkasi sekmadieniais 10 ir 12 valandomis bažnyčioje, prie pirmosios salės (kairėje bažnyčios pusėje).
______________________
Primename, kad sekmadieniais šv. Mišių metu veikia VAIKŲ TARNYBA.
Kviečiame mamas palydėti vaikučius į zakristiją, kuri jie tikrai nenuobodžiaus, o prasmingai praleis laiką.
_______________________________________
Ar žinote, kad mūsų bendruomenė prisideda prie „Carito“ dienos centro „Vilties angelas“ veiklos –
esame įsipareigoję globoti keletą vaikų iš stokojančių šeimų, kol jie sulauks pilnametystės.
Taip dalis mūsų visų bažnyčiai aukojamų pinigų kiekvieną mėnesį atitenka Tomui ir Gabrielei.
Vaikai už tai kiekvieną mėnesį mums parašo laišką apie save, į kuriuos atsako bendruomenės savanorė Loreta.
_______________________________________
Vilties angelai – geradariai per atstumą
Šv. Jonų bažnyčią lankantys žmonės yra kviečiami prisijungti prie vaikų dienos centro „Vilties angelai“ veiklos ir finansiškai paremti stokojančius vaikus.
Organizacija dėkoja tiems mūsų bendruomenės nariams, kuri keletą metų teikė finansinę paramą Radvilei, Nikolajui, Gabrielei ir Tomui.
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Vaikų dienos centro „Vilties angelas“ programos „Parama per atstumą Lietuvoje“ vaikai Radvilė ir Nikolajus paramą gavo nuo 2009 metų pavasario iki 2014 metų po 500 Lt per metus.
Radvilė šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje, kaimo turizmo organizavimo specialybę. Planuoja stoti į kolegiją ir tęsti mokslus. Jūsų parama, merginai buvo labai naudinga įsigyjant mokymosi priemones, avalynę, drabužius. Radvilė yra brandi ir adekvačiai vertinanti savo šeimos situaciją. Ji atvira ir nuoširdi, turinti tikslų ateičiai.
Nikolajus yra baigęs vidurinę mokyklą, šiuo metu dirba įmonėje darbininku. Gyvena su mama vieno kambario bendrabučio tipo bute. Parama labiausiai buvo reikalinga apmokant Nikolajui vaistus, išlaidas sanatorijoje (dar vaikystėje, vaikinas yra turėjęs tulžies operaciją ir dėl to nuolatos turi sveikatos problemų), perkant mokymosi priemones, avalynę ir drabužius.
Šių dviejų, užaugusių vaikų vardu, dėkojame JUMS.
Likusi paramos dalis bus naudojama mažesniems, VA „Carito“ Vaikų dienos centrą „Vilties angelas“ lankantiems vaikams Gabrielei ir Tomui.
Gabrielė – dešimties metų mergaitė, gyvenanti su mama. Jos šešiametė sesė (tėčiai yra skirtingi) gyvena su tėčiu. Gabrielė su mama gyvena mažame vieno kambario bendrabučio tipo nuomojame bute. Mama dirba parduotuvėje.
Gabrielė yra smalsi mergaitė, jai patinka vaidinti ir šokti, mėgsta gaminti valgyti. Ji yra drąsi, ieškanti tiesos (dažnai įžvelgianti netiesą ten, kur jos nėra).
Gabrielė nuo rudens bus ketvirtokė ir planuojame jai pirkti naują mokyklinę uniformą, nes dabartinę yra išaugusi, o mama negali nupirkti, taip pat pratybas.
Tomas – penkerių metų berniukas, gyvenantis su dvejų metų sese, mama ir tėčiu. Šeima gyvena vieno kambario bute. Tėtis dirba sandėlio darbuotoju. Tarp tėvų santykiai yra įtempti, konfliktiški, tėtis piktnaudžiauja alkoholiu. Mama turi keleto tūkstančių skolą, kuri yra perduota antstoliams.
Su mama Tomas turi gražius santykius, bet mano, kad tėtis jo nemyli.
Tomas yra džiaugsmingas, besidomintis aplinka berniukas, aktyvus, norintis bendrauti. Jis nelanko darželio, o pati mama nėra pajėgi jo ugdyti, todėl pastebima pažinimo, bendravimo ir savikontrolės įgūdžių stoka, reikalinga logopedo pagalba.
Parama svarbi patenkinant pirminius Tomo poreikius: perkant striukę, batukus, taip pat jo ugdymui.
Kontaktinė informacija
Vaikų dienos centras "Vilties angelas"
Odminių g. 12, LT-01122 Vilnius
Vadovė ses. Jolita
Tel. 8 5 2621519, 8 685 81088
El. p. vilties.angelas@centras.lt
A/s LT73 7044 0600 0578 6483, AB SEB bankas
_________________________________________________________________
Kviečiame bendrauti
Vilniaus šv. Jonų bažnyčios Facebook paskyroje
www.facebook.com/Jonubaznycia
PIRMŲJŲ MĖNESIO PENKTADIENIŲ
dalomoji medžiaga asmeniniam skaitymui
1 2 3 4 5 6 7 8 9
iškilmė prasmė
Primename, kad kiekvieną sekmadienį 10.15 val.
Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje vyksta
Švč. Sakramento ADORACIJA.
Visus kviečiame pabūti Viešpaties artumoje.
Informacija dėl Krikšto
Tėvai, norintys pakrikštyti savo vaikus,
kviečiami registruotis zakristijoje likus
ne mažiau kaip trim savaitėms iki Krikšto dienos.
Kviečiame naudotis mūsų bibliotekos knygomis, kurios yra zakristijoje.