„Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį.“ (Ef 4, 4) Ekumeninės pamaldos Vilniuje šv. Jonų bažnyčioje sausio 25 d. 18 val. Šiais metais maldas ir apmąstymus Maldos už krikščionių vienybę savaitei parengė Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios tikintieji kartu su savo broliais ir seserimis iš Armėnų katalikų ir evangelikų...
Kalėdos – Dievo apsireiškimas žydams, Trys karaliai – pagoniams, o Jėzaus krikštas – apsireiškimas atgailaujantiems nusidėjėliams. Nei Jonas, nei Jėzus neišrado krikšto. Jis buvo praktikuojamas šimtmečius tarp žydų kaip ritualas, prilygstantis mūsų išpažinčiai. Iki 70 m. po Kr. e. šventyklos sugriovimo, žydai naudodavo specialų baseiną apvalymui nuo dvasinio nešvarumo ir nuodėmių. Jonas skelbė, kad...
Kai šiandien virš savo būsto durų kreida rašysi K. M. B. – pirmąsias trijų karalių vardų raides, pagalvok ką darai ir ką tau tai reiškia? Pagaliau, pagaliau ir Jėzus gauna dovanų. Prieš porą savaičių šventėme jo gimtadienį, bet dovanas gavome mes. O šiandien pagaliau gauna ir Jis. Todėl smagu švęsti Trijų karalių, ar Viešpaties...
Ji turi būti „gražiausiu pavyzdžiu“ – Šventoji Šeima. To prašėme Dievą mišių maldoje. Maldoje galime prašyti net neįmanomų dalykų, tikėdamiesi, kad bent vienas procentas, taps tikrove. Su Šventąja šeima ne viskas paprasta, bent jau man. Išgirdęs apie ją prisimenu paveikslėlius močiutės maldaknygėje. Nazareto namų idilė, kuri mažajam vaikui pietų Lietuvos kaime atrodė kaip rojaus...
Pagaliau Kalėdos. Dievas norėjo, kad gyvūnai kūčių vakarą kalbėtų. Taip sako moderni pasaka. Mūsų mylimi keturkojai ir sparnuoti dvikojai pradėjo kalbėtis apie tai, kas yra svarbiausia per Kalėdas. „– Kepta žąsis“, – pasakė lapė. Ne, ne! Sniegas!“ – pasakė baltasis lokys. „Daug sniego. Tik baltos Kalėdos yra tikros!“ Elniukas iš karto pridūrė: „– O...
Visagali Dieve… Taip kartais prasideda šv. Mišių maldos. Tiesą sakant, kartais norėčiau būtent Visagalio Dievo. Tokio, kuris sustabdo karus, numalšina alkį, kuris tiesiog sunaikina neteisingumą. Tokio, kuris pildo mano norus ir viską paverčia į gera. Tačiau per šv. Kalėdas girdime kitokią istoriją. Paprasta vieta. Kūdikis, suvystytas vystyklais, guli ėdžiose. Beginklis, bejėgis, veikiau nieko negalintis...
Miela šv. Jonų bendruomene, Gimstančio Jėzaus paprastumas Betliejuje švelniai primena mums, kad Dievas ateina ne tada, kai viskas sutvarkyta ir ramu, bet tuomet, kai pasaulis ir žmogaus širdis pilni neapibrėžtumo. Jėzus gimė neramiu metu – kelionėje, be saugios vietos, kai tvyrojo politinės įtampos ir baimės. Šiandien mūsų pasaulis taip pat gyvena nerimu, karo ir...
Adventas veda mus prie kūdikio ėdžiose. Kodėl prie vaiko? Ką mažas vaikas gali mums pasakyti apie didįjį Dievą? Jis parodo, kaip Dievas ateina pas mus ir kaip mes galime Jį sutikti. Bendrauti su suaugusiaisiais man dažnai nelengva. Galvoju, ką galiu sakyti, o ką verčiau nutylėti? Ką jis apie mane pagalvos? Ką ji apie mane...
„Dievas aplankė savo tautą“, „dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo mus aplankė šviesa iš aukštybių“, – sakoma Šventajame Rašte (Lk 1, 68.78). Koks gražus vaizdinys mums dovanojamas Zacharijo giesmėje – aplankymas. Kai man brangūs žmonės praneša apie savo apsilankymą, širdyje kyla džiaugsmas. Imu tvarkytis, ruoštis, nusiteikti. O jei Dievas ateitų į svečius? Drąsi mintis! Pradedu tam rengtis, tvarkytis...
Pilkas trumpas dienas mėginame prašviesinti kalėdinėmis girliandomis, prasidžiuginti karštu vynu, kai kas gausėjančiais turistais. Viskas lyg šviesėja, bent jau miestuose. O čia, 4-tą Advento sekmadienį Izaijas ir Matas mus atveda į aklavietes asmeniniame ir politiniame gyvenime. Pradėkime nuo asmeninio. Prieš mūsų akis sužadėtiniai – Marija ir Juozapas. Nė ženklo laimės. Kaip žaibas iš giedro...
Adventas kupinas nuostabių vaizdinių, kuriais išreiškiame, kas Jėzus Kristus yra mums. Vienas iš šių vaizdinių – kertinis akmuo (arba kertinis skliauto akmuo). Vienoje iš „O“ antifonų sakoma: „O kertinis akmenie, kuris laikai visą statinį: ateik ir išgelbėk žmogų, kurį sukūrei iš žemės.“ Kertinius akmenis randame skliautuose, arkose ir tiltuose. Jie yra nepaprastai svarbūs – pvz....
Adventas kupinas nuostabių vaizdinių. Vienas iš šių vaizdinių – raktas. Kas turi raktą, tas gali įeiti į namą, kambarį ar celę. Daugelyje pasakų skaitome apie užrakintas duris ir vartus, apie pamestus raktus, kurie galiausiai randami po sniegu ar po karalienės pagalve. Vienoje iš „O“ antifonų sakoma: „O Dovydo rakte… Ateik ir atverk tamsos kalėjimą, nuimk...