Adventas su pranašu Izaiju. Jis mus stebina troškimo ir vilties įvaizdžiais. Šiandien Izaijas kalba apie kelią mūsų Dievui. Iš savo perspektyvos galime sakyti – kelią į Dievą. Pranašas trokšta, kad nepasiklystume gyvenimo džiunglėse ar dykumoje, bet rastume savo kelią ir juo eitume.

Galvoju apie kelius, kuriuos kiti mums nutiesė ir tebetiesia, rodydami pavyzdžius savo gyvenimu, – tėvai, kunigai, draugai, šventieji.

Galvoju apie kelius, kuriuos mes tiesiame kitiems žmonėms – savo vaikams ir tiems, kurie šalia mūsų. Ar mes jiems atveriame prieigas į prasmingą gyvenimą, į Dievą?

Kelio įvaizdis man visų pirma primena, kad esame pakeliui. Mes dar nesame pasiekę tikslo, dar nesame tobuli. Kelyje galima improvizuoti, galima gyventi tuo, kas dar neužbaigta, dar nepasiekta. Mes esame pakeliui. Ir visada einame link Kalėdų šventės – didžiojo tikslo, kurį pasiekę būsime bendrystėje su Dievu. Bet jau dabar nujaučiame, kad Dievas, kuris mūsų laukia kelionės pabaigoje, visada eina kartu su mumis.

Iš vokiečių kalbos išvertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ. Išversta ir platinama, gavus autoriaus T. Bruno Niederbacher, SJ  sutikimą.

Fotografijos t. Vidmanto Šimkūno, SJ.