Adventas kupinas nuostabių vaizdinių. Vienas iš šių vaizdinių – raktas. Kas turi raktą, tas gali įeiti į namą, kambarį ar celę. Daugelyje pasakų skaitome apie užrakintas duris ir vartus, apie pamestus raktus, kurie galiausiai randami po sniegu ar po karalienės pagalve.

Vienoje iš „O“ antifonų sakoma: „O Dovydo rakte… Ateik ir atverk tamsos kalėjimą, nuimk mirties pančius.“

Kartais save palyginu su namu. Yra kambarių, kuriuos mielai atidarau ir parodau. Yra kambarių, į kuriuos leidžiu pažvelgti tik draugams. Bet yra ir rūsio patalpų, kurios uždarytos visiems ir į kurias pats nenoriai leidžiuosi. Ten gyvena mano sielos kaliniai: nusivylimai, liūdesys, vienatvė, baimė, skausmas ir kaltė.

Adventas yra mano maldos išraiška, raktus nuo visų sielos kambarių perduodanti Kristui, kad jis mane atrakintų, išvaduotų ir suvienytų – su manimi pačiu ir su Dievu.

Iš vokiečių kalbos išvertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ. Išversta ir platinama, gavus autoriaus T. Bruno Niederbacher, SJ  sutikimą.

Fotografijos t. Vidmanto Šimkūno, SJ.