„Dievas aplankė savo tautą“, „dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo mus aplankė šviesa iš aukštybių“, – sakoma Šventajame Rašte (Lk 1, 68.78). Koks gražus vaizdinys mums dovanojamas Zacharijo giesmėje – aplankymas.

Kai man brangūs žmonės praneša apie savo apsilankymą, širdyje kyla džiaugsmas. Imu tvarkytis, ruoštis, nusiteikti. O jei Dievas ateitų į svečius? Drąsi mintis! Pradedu tam rengtis, tvarkytis savo viduje, laukiu jo atėjimo ir staiga suvokiu: juk iš tiesų jis jau čia. Visos mano pastangos ir atsivertimo troškimas jau yra palaikomi Dievo. Nes jei kartą įvyko Kalėdos, Dievas niekada nebebus be mūsų, o mes niekada nebebūsime be jo.

Iš vokiečių kalbos išvertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ. Išversta ir platinama, gavus autoriaus T. Bruno Niederbacher, SJ  sutikimą.

Fotografijos t. Vidmanto Šimkūno, SJ.