Šešioms dienoms belikus iki Velykų, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius. Ten buvo jam iškeltos vaišės. Morta tarnavo, o Lozorius kartu su svečiais vaišinosi prie stalo. Paėmusi svarą brangių tepalų iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namai pakvipo tepalais. Vienas iš jo mokinių, Judas Iskarijotas, kuris turėjo jį išduoti, pasakė: „Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduoda vargšams?!“ Jis taip sakė ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė įplaukas. O Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai. Vargšų jūs visada turite su savimi, o mane ne visuomet turėsite“.

Daug žydų sužinojo jį tenai esant ir atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet taip pat pamatyti Lozoriaus, kurį jis prikėlė iš numirusių. Aukštieji kunigai dabar nusprendė nužudyti ir Lozorių, nes daugybė žydų per jį atsitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų. Jn 12, 1–11

Augti tikėjimu

Nors šią ištrauką esu girdėjęs ir skaitęs daugybę kartų, šį sykį man labiausiai į akis krenta Marijos ir Mortos pasikeitimas, palyginti su tuo, ką girdėjome apie jų surengtą vakarienę Jėzui. Morta vis dar tarnauja, bet atrodo, kad ji tai daro ramiai ir yra patenkinta. Marija, užuot tiesiog sėdėjusi prie Jėzaus kojų, yra aktyvesnė, nes tepa jo kojas kvepalais. Kas įvyko per tą laiką? Pirmiausia, Jėzus prikėlė jų brolį Lozorių iš numirusių. Tai tikrai keičia požiūrį! Įsivaizduoju, kad jos daugiau išmoko iš Jėzaus ir kad jų tikėjimas sustiprėjo ir pagilėjo. Atrodo, kad abi ramiau žvelgia į Jėzų ir galbūt į gyvenimą apskritai. Mes jau žinome, kad ateityje joms reikės remtis tuo tvirtu tikėjimu. Artėjant gavėnios pabaigai, tegul ir mūsų tikėjimas tampa stipresnis ir gilesnis. (Mandy Dillon, 2023 m.)

Leidimas publikuoti gautas iš USA Midwest Jesuit Province. Vertimo ir nuotraukų autorius t. Vidmantas Šimkūnas, SJ