Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines. Jose gulėdavo daugybė ligonių – aklų, raišų, išsekusių. Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“ Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane“. Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti.
Toji diena buvo šabas. Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto“. Jis paaiškino: „Tas, kuris mane pagydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir eik!’“ Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk ir eik’?“ Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje.
Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“ Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus. Žydai dėl to ir persekiojo Jėzų, kad jis taip darydavo šabo dieną. Jn 5, 1–3a. 5–16
Gailestingas mūsų Dievas
Šiandienos evangelijoje pateikiamas itin jaudinantis atvejis. Dauguma komentatorių kraipo galvas, kodėl trisdešimt aštuonerius metus sirgusio žmogaus dar reikėjo klausti, ar jis nori pasveikti. Jie piktinasi, kad, vos ėmęs vaikščioti savo ką tik išgydytomis kojomis, jis išdavė Jėzų žydams; jie piktinasi, kad taip pasielgė net po to, kai buvo įspėtas daugiau nebenusidėti. Pakanka tik pažvelgti į jo gyvenimą ir bent paviršutiniškai į savo, kad pamatytumėte stulbinančių panašumų.
Negaliu nemąstyti apie trisdešimt aštuonerius šio vyro nesėkmių ir apriboto gyvenimo metus! Girdžiu klausimus, jaučiu kylantį nepasitenkinimą, jį apimančią depresiją. Po ilgų trisdešimt aštuonerių metų vyras net pamiršo, kaip trokšti išgydymo; jis netgi nebeįstengė prisiminti, kaip padėkoti tam, kuris ištiesė ranką, kad jį išgydytų.
Jėzus „pamatė“, „suprato“ ir vis tiek jį išgydė. Koks gailestingas yra mūsų Dievas! (Cyril Pinchak, SJ 2015 m.)
Leidimas publikuoti gautas iš USA Midwest Jesuit Province. Vertimas ir nuotraukos t. Vidmantas Šimkūnas, SJ