Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai jo tykojo nužudyti. Artėjo žydų Palapinių šventė. Kai jo broliai iškeliavo į šventę, tuomet ir jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis. Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: „Ar tik ne šitą nori nužudyti? Štai jis viešai kalba, ir niekas jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog jis Mesijas? Tačiau mes žinome, iš kur jis kilęs. O kai ateis Mesijas, niekas nežinos, iš kur jis“. Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, garsiai šaukė: „Išties jūs mane pažįstate ir žinote, iš kur aš kilęs. Ne pats nuo savęs atėjau, bet tiesakalbis yra tas, kuris mane atsiuntė, o jūs jo nepažįstate. Aš jį pažįstu, nes iš jo esu atėjęs, ir jis yra mane siuntęs“.

Tuomet jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda. Jn 7, 1–2. 10. 25–30

Grįžti prie savo šaknų

Jono evangelijoje matome Jėzų keliaujantį per Judėją. Nors puikiai žino, kad žydai nori jį nužudyti, jis vis tiek eina į kasmetinę Palapinių šventę – galbūt norėdamas pabūti su savo broliais, nelikti vienas. Man labai patikdavo šios derliaus šventės (Sukkot) vaizdai, kai žydai pastatydavo palapines, primenančias jiems apie jų priklausomybę nuo Viešpaties, kaip ir jų protėviai visur prisimindavo savo šaknis ir Dievo globą.

Jėzus taip pat man primena, kaip svarbu skirti laiko ir erdvės Viešpačiui, ypač gavėnios kelionėje. Ar aš skiriu laiko tylai, kad galėčiau grįžti prie savo šaknų ir Dievo akivaizdoje apmąstyti savo protėvių stiprybę bei išmintį?

Ar bendraudama su savo seserimis ir broliais galėčiau šiek tiek rizikuoti ir bendraudama būti atvira bei nuoširdi? Ar norėčiau prašyti Dievo padėti man atpažinti mano vidinius išteklius ir stiprybę? (Vicki Simon, 2018 m.)

Leidimas publikuoti gautas iš USA Midwest Jesuit Province. Vertimas ir nuotraukos t. Vidmantas Šimkūnas, SJ