Likus 10 dienų iki gavėnios Jėzus sako, kad mes esame žemės druska ir pasaulio šviesa. Ko gero daugelis tokiais nesijaučiame. Bent jau aš – ne.

„Jei tavo svajonės tavęs negąsdina, tai jos nėra pakankamai didelės!“ – kartą pasakė mūsų provincijolas jauniems jėzuitams. Paskaičius šiandienos Evangeliją man prisiminiau šie jo žodžius. Nes tai, ką Jėzus sako savo mokiniams, tiesiog stulbina: „Jūs žemės druska, jūs pasaulio šviesa!“

Ar šis Jėzaus padrąsinimas tinka laikais, kai Bažnyčia, socialiniu požiūriu, veikia gana kukliai?

Ar jis tinka laikams, kai tikėjimas tapo tylus privatus dalykas?

Praeitą savaitę rašau darbuotojo paieškos skelbimą jėzuitų finansams tvarkyti, įtraukiu sakinį – atvirumas krikščioniškoms vertybės, o kolega sako, ar tai nebus palaikyta diskriminacija dėl religijos?

Apie kokią gi pasaulio šviesą ir druską Jėzus dar kalba?

Šiandienos ištrauka pratęsia ir atveria Kalno pamokslą – krikščionybės Magna Carta, kuri sulaukia dėmesio ir atgarsio toli už krikščionybės ribų. Nes būtų labai, pageidautina, jei galėtume įgyvendinti bent dalį to, kas joje sakoma!

Praeitą sekmadienį girdėjome Kalno apie tuos palaiminimus.

Jie vis dar paliečia žmonių širdis, kurie tiesiog negali patikėti ir susitaikyti su tuo, kad „mušti ir atimti“ yra normalu. Jie paliečia tuos, kurie sau ir pasauliui linki ir trokšta kitokio požiūrio į gyvenimą, kurie nori įveikti egoizmą. Žinoma galima atmesti šį puikų tekstą pasakius, kad jis utopija! Per gražu, kad būtų tiesa!

Jėzus laimina visus, kurie nesiskelbia pasaulio centru. Jis guodžia visus, apie kuriuos pasaulis lengvai sako: jūs gal ne visai sveiki, jei taip elgiatės, ar leidžiatės, kad su jumis taip elgtųsi! Palaiminimai yra paguodos kalba, o žvelgiant atgal, kaip baisu būtų mums, jei tamsiausiais žmonijos laikais nebūtų atsiradę žmonių, kurie tikėjimo vedini išdrįso elgtis kitaip, utopiškai? Bendrabrolis jėzuitas iš Vokietijos sako: „Kas mes būtume be Franziskos ir Franzo Jägerstätterio, be Hanso ir Sophie Scholl? „Didžiausia žala kyla dėl tylinčios daugumos, kuri nori tik išgyventi, prisitaiko ir prie visko prisideda“. Šiuos Sophie Scholl žodžius skaitau ir mūsų 15min.lt. publikuotame straipsnyje „Mergina, pasipriešinusi Hitleriui ir už tai sumokėjusi gyvybe“.

Palaiminimais, Jėzus guodžia visus, kurie trokšta žmoniškumo. Bet jis neapsiriboja vien guodimu. Mokiniams Jis sako, kad jiems patiki labai daug, netgi bauginančiai daug! Nes po palaiminimų iš karto seka tai, ką šiandien girdėjome: „Jūs žemės druska ir pasaulio šviesa!“ Ką man reiškia šie du vaizdiniai – druska ir šviesa?

Šviesa

Krikšto metu tėvams sakoma: „Kristus, pasaulio šviesa, apšvietė jūsų vaiką. Jis turi gyventi kaip šviesos vaikas, rodyti savo tikėjimą ir pasitikti Viešpatį ir visus šventuosius, kai jis ateis šlovėje.“ Tai nuostabus pažadas ir graži konkreti užduotis, kad per gyvenimą eitume kaip šviesūs, draugiški žmonės dėl savo tikėjimo. Esame kviečiami vis išeiti iš savo šešėlių, tamsių pesimistinių užkaborių, šviesti tuo, kas mums teikia viltį! Šviesa yra reikalinga pasaulyje, juk pakanka vienos naujienų laidos, kad vėl įsitikintumėte, jog tamsa egzistuoja! Reikia tam kažką priešpastatyti, … „kad žmonės matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“.

Druska

Nereikia būti kulinaru, kad žinotum, jog druskos maiste reikia nei per daug nei per mažai.

Tikriausiai niekas nemėgstame įkyrių, savo idėjas peršančių „misionierių“, nes jie nervina. O kita vertus galime klausti ar mūsų tikėjimas kaip nors pasireiškia? Nepainiokime – tikėjimas yra daugiau nei religingumas, bet ir jam reikia išraiškos. Kokia yra ta tikėjimo druska, be kurios mano gyvenimas būtų blankesnis? Ar kada nors ką nors pasakiau, ar patylėjau, padariau, ar atsisakiau daryti, ar kam nors pasipriešinau vien dėl to, kad esu krikščionis? Gal netikėtai nuskambės, bet tikėjimo druska gali reikšti ir Dangų.

Jėzus negali apsieiti be jo! Dar kartą: „… kad žmonės matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“. O prieš tai palaiminimuose: „Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje.“ Jeigu atlygio idėja nepatinka, ją pakeiskime bendradarbiavimu, kad gėris, kad dangus nugalėtų. Nes be dangaus pasaulyje atsiranda didelė įtampa: mes norime visko čia ir dabar, nes kitaip liksime tuščiomis rankomis, nes daugiau nieko nebus! Bendradarbiavimas su dangumi tarsi saugiklis nuo egoizmo!

Šiandienos Evangelija yra ženklas to, kas bus. Jėzus mums patiki bauginančiai daug ir kai tai sako, galiu įsivaizduoti jo maloniai besišypsantį veidą, kurio banaliais pasiteisinimais neįtikinsi. Jis žino, kad mes dažnai bijome savo pačių galimybių.

Baigsiu vokišku posakiu: „Nekepkite per mažų bandelių, nes ką pagalvos žmonės apie jūsų Tėvą danguje!“