Antras advento sekmadienis

Žengiame į antrą advento sekmadienį. Mus pasitinka ekscentriškas ir nepatogus Dievo žmogus Jonas krikštytojas. Šiandien vienas tų sekmadienių, kai parodomas krikščionybės kontrastas su pasaulio kultūra, net ir ta, kuri nesipurto krikščioniško būdvardžio. Mūsų aplinka miestų švieselėmis, mugėmis ir puošyba mums jau dabar siūlo kalėdines nuotaikas ar bent džiugų laukimą, o radikalas Jonas Krikštytojas veda mus į dykumą.

Visai neromantizuoju dykumos. Ir Biblijoje ji visai ne romantiška. Visai ne tokia, į kurią vykti siūlo kelionių agentūros. Viena mano kolegė tik ką keliavo į Saudo Arabijos dykumą, jos kelionė buvo tokia, kur viskas įskaičiuota.

Visa išrinktoji tauta ir ne vienas iškilus biblijos personažas, kurį laiką praleido dykumoje: Mozė, Jonas Krikštytojas ir pats Jėzus. Kas yra dykuma įdomiai svarsto Blaise Pascal. Jis sako: Daugelis mūsų didžiąją laiko dalį vis mėginame nukreipti dėmesį (prasiblaškyti) nuo esminių klausimų apie Dievą, gyvenimą, prasmę, nuodėmę, mirtį ir malonę. Mums patinka pramogos (divertissment). O dykuma tai vieta, kurioje nėra jokių pramogų ir prasiblaškymų, ten turi susidurti su esminiais klausimais.

Kas gi čia? Juk švenčiame Adventą, o ne gavėnią su jos dykuma ir atgaila. Tačiau šiandien girdime tą patį – atsiverskite, keiskite gyvenimą, mąstymą, pirmenybes.

Dykuma mus apnuogina ir suveda į akistatą su savimi, su svarbiais klausimais, nuo kurių paprastai mieliau atsitoliname pramogaudami, prasiblaškydami, užsiimdami veikla…

Dykuma nėra tik biblinis įvaizdis. Ji nėra tokia tolima, kaip gali atrodyti. Į ją patenkame net nenorėdami. Tik pagalvokime į kokią izoliacijos dykumą mus išvedė pandemijos apribojimai, ar ne dykuma tampa artimo žmogaus ar mūsų pačių ligos lova, brangaus žmogaus netektis…

Grįžkime prie Advento.

Žodis adventas reiškia atėjimą. 5 a. gyvenęs Tūro vyskupas nustatė, prieškalėdinį pasninko laiką nuo lapkričio 11 d. Šv. Martyno šventės. Dabar Vakarų Bažnyčioje Adventas prasideda sekmadienį artimiausią lapkričio 30-tai dienai.

Mūsų Adventas yra dvejopas keliais požiūriais:
Pirmas tris savaites žvelgiame į ateitį į Jėzaus garbingą atėjimą laikų pabaigoje. Nuo 16 gruodžio pradedame Kalėdinę noveną ir žvelgiame į praeitį į kuklų Jėzaus atėjimą – gimimą žmonių vaiku Betliejuje.

Šie du Advento aspektai išryškinami ir Dievo Žodžio skaitymuose, jie nuspalvina ir adventinį laukimą. Jis parodo visų krikščionių esminę laukimo būseną tarp Jėzaus prisikėlimo ir būsimo atėjimo. Mes dažnai meldžiamės – „Te ateinie tavo karalystė“. Adventas gražiai parodo, kad Bažnyčios centre yra Kristus. (Tik prisiminkime neseniai pristatytas mūsų sinodinio kelio susitikimų įžvalgas. Primoji akcentavo Kristų, kaip svarbu jį pažinti ir puoselėti asmeninį santykį su juo).

Šv. Bernardas sako, kad šalia tų dviejų praeities ir ateities Jėzaus atėjimų svarbus ir trečias jo atėjimas dabartyje į krikščionio širdį. Ką tai galėtų reikšti? Ką man galėtų konkrečiai reikšti Jono Krikštytojo kvietimas? Klausytoją ir save paklausiu kitaip: Ar šis adventas turės kokį nors, kad ir menkiausią poveikį mano maldos gyvenimui, meilės darbams, mano laiko, dėmesio akcentams, mano pagarbesnei kalbai ir mintims apie kitus ir save? Kaip atrodys mano Kalėdų laukimas, kokie konkretūs jo ženklai?

Jonas Krikštytojas, nepatogus Dievo žmogus išėjęs į dykumą šaukia savo žmonėms ir mums, kad pažiūrėtume į save, ir jei sakome, kad norime atsiversti, tai turime ką nors dėl to daryti. Tada gali iškilti kalnas taisytinų dalykų ir gali būti gundomas nieko nesiimti, vis tiek visko neįveiksi. Juokais sakoma, jei kils
nenumaldomas noras ką nors veikti, ką nors keisti – pažiūrėk televizorių, ar paskrolink telefoną ir praeis? Bet šitaip nieko nebus sako knygos „Dievas niekada neužsimerkia“ autorė Regina Brett.

Vienas jos knygos skyrelis pavadintas: „Jei abejoji, ženk vieną teisingą žingsnį“. Ji rašo: „Nori numesti svorio – užsisakyk ne skrudintų bulvyčių, o salotų. Nori būti geresnis draugas – paskambink. Trokšti parašyti romaną – prisėsk ir parašyk pirmą pastraipą. Dideli pokyčiai gąsdina, bet ryžtis vienam žingsneliui
dažniausiai nesunku. Žingsnis po žingsnio – taip užauginame vaikus, baigiame studijas, parašome knygas ir nuveikiame viską, ko trokšta širdis.

Taigi koks kitas tavo žingsnis? Klausia Regina Brett, ir Jonas krikštytojas.