Visagali Dieve…

Taip kartais prasideda šv. Mišių maldos. Tiesą sakant, kartais norėčiau būtent Visagalio Dievo.

Tokio, kuris sustabdo karus, numalšina alkį, kuris tiesiog sunaikina neteisingumą. Tokio, kuris pildo mano norus ir viską paverčia į gera.

Tačiau per šv. Kalėdas girdime kitokią istoriją.

Paprasta vieta. Kūdikis, suvystytas vystyklais, guli ėdžiose. Beginklis, bejėgis, veikiau nieko negalintis nei visagalis.

Šis Kūdikis, Kūdikis Jėzus, mums kalba apie tai, kaip Dievas elgiasi su mumis.

Jis neverčia mūsų ką nors daryti. Nenaudoja prievartos. Mes nieko neprivalome. Mes galime. Jis palieka mums laisvę.

Būtent dėl šios laisvės galime žvelgti į Kūdikį Jėzų. Galime žvelgti į Jėzų Kristų.

Ką jis paliečia mano širdyje? Dėl šios laisvės galiu atsiverti Dievui.

Galbūt tai, ką jis paliečia, ima veikti manyje ir per mane?

Galiu juo pasitikėti. Galiu semtis vilties. Galiu mylėti.

Tai Dievo kvietimas.

Palaimintų šv. Kalėdų!

T. Thomas Hollweck SJ

Provincijolas