Miela šv. Jonų bendruomene,

Gimstančio Jėzaus paprastumas Betliejuje švelniai primena mums, kad Dievas ateina ne tada, kai viskas sutvarkyta ir ramu, bet tuomet, kai pasaulis ir žmogaus širdis pilni neapibrėžtumo. Jėzus gimė neramiu metu – kelionėje, be saugios vietos, kai tvyrojo politinės įtampos ir baimės. Šiandien mūsų pasaulis taip pat gyvena nerimu, karo ir nesaugumo šešėlyje, skubėjime ir nuovargyje. Nepaisant visko Dievas pasirenka būti su mumis tokioje tikrovėje, kokioje esame.

Jėzus gimė ne rūmuose, o paribyje – tvartelyje, beveik nepastebėtas. Tai primena mūsų laikus, kai Dievo artumas dažniausiai atsiveria ne galybėje ar triukšme, bet ten, kur trūksta šviesos: vienatvėje, ligos kambaryje, pabėgėlio kelyje, tyliose kasdienėse kovose. Kūdikis prieš imperiją mums liudija, kad tikroji galia slypi ne jėgoje, o meilėje, ne triukšme, o ištikimybėje.

Pirmieji šios žinios liudytojai buvo paprasti piemenys. Ir šiandien Dievas dažnai prabyla per paprastus žmones – per tuos, kurie su meile tarnauja, stato tiltus vietoje sienų, išlieka jautrūs kitam net tada, kai pasaulis tampa atšiaurus. Betliejaus nakties tyla ypač iškalbinga mūsų laikų triukšme: ji kviečia sustoti, išgirsti ir atpažinti Dievo artumą čia ir dabar.

Iš širdies dėkojame Jums kiekvienam už gerumą, ištikimą tarnystę ir bendrą maldą. Ačiū, kad galime kartu keliauti tikėjimo keliu, dalindamiesi viltimi ir šviesa. Tegul šios šventės sustiprina mūsų tikėjimą, o gimstančio Kristaus ramybė lydi kiekvieną mūsų žingsnį, padėdama atpažinti Jį gimstant ir mūsų šiandienoje.

Jaukių, viltingų šv. Kalėdų ir palaimingų Viešpaties metų – mums visiems.
Nuoširdžiai linki, t. Vidmantas, t. Aldonas, ses. Aistė ir sielovados komanda.