Mieli bičiuliai, bendradarbiai, bendrabroliai,
šitaip kreiptis į Jus paskatino nenumatyta situacija, kai: negalėjome kartu švęsti bendruomeninio susitaikymo,
įprastinių Verbų sekmadienio,jautraus didžiojo ketvirtadienio, dramatiško penktadienio ir dar dramatiškesnio
Velyknakčio su įspūdinga ugnies, Dievo žodžio, krikšto ir Eucharistijos liturgija. Visų šių privilegijų mes staiga netekome.
Jų neturėjo ir Jėzaus mokiniai, daugybė persekiojamų krikščionių pradžioje ir iki dabar.
įprastinių Verbų sekmadienio,jautraus didžiojo ketvirtadienio, dramatiško penktadienio ir dar dramatiškesnio
Velyknakčio su įspūdinga ugnies, Dievo žodžio, krikšto ir Eucharistijos liturgija. Visų šių privilegijų mes staiga netekome.
Jų neturėjo ir Jėzaus mokiniai, daugybė persekiojamų krikščionių pradžioje ir iki dabar.
Tačiau nenustoja galioję esminiai, tikri dalykai – Dievo ištikima meilė, kuri prikėlė iš numirusių Jėzų,
ja pasitikime ir mes; nenustoja galioti tikėjimas, kad galiausiai Dievas, o ne mirtis taria paskutinį žodį;
nenustoja galiojusi viltis, kuri duoda prasmę ir jėgų dorotis su nenumatyta situacija.
Todėl palaikome vieni kitus, kaip galime, nes Jėzaus prisikėlimui niekas neįves karantino,
niekas jo neatšauks ir niekas jam neuždarys sienų.
ja pasitikime ir mes; nenustoja galioti tikėjimas, kad galiausiai Dievas, o ne mirtis taria paskutinį žodį;
nenustoja galiojusi viltis, kuri duoda prasmę ir jėgų dorotis su nenumatyta situacija.
Todėl palaikome vieni kitus, kaip galime, nes Jėzaus prisikėlimui niekas neįves karantino,
niekas jo neatšauks ir niekas jam neuždarys sienų.
Nuoširdžiausias ačiū visiems, kurie tuo gyvename ir dvasios bendrystėje švenčiame Velykas.
Vidmantas Šimkūnas, SJ
Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas