„Jei tik aš pats apie save liudyčiau, mano liudijimas nebūtų tikras.  Bet apie mane liudija kitas, ir aš žinau jo liudijimą apie mane esant tikrą.  Jūs buvote nusiuntę pasiuntinius pas Joną, ir jis paliudijo tiesą. Aš nesigriebiu žmogaus liudijimo, bet šitai kalbu tam, kad jūs būtumėte išgelbėti. Jonas buvo degantis ir šviečiantis žiburys, tačiau jūs panorėjote tik valandėlę jo šviesa pasidžiaugti. Aš turiu aukštesnį liudijimą negu Jono: tie darbai, kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas, – patys darbai, kuriuos aš darau, – liudija apie mane, kad mane yra siuntęs Tėvas. Taip! Mane pasiuntęs Tėvas paliudijo apie mane. Bet jūs niekad nesate girdėję jo balso nei regėję jo veido, ir jo žodis jumyse nesilaiko, nes jūs netikite tuo, kurį jis yra siuntęs.  Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai ir liudija už mane, bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą“. „Garbės iš žmonių aš nepriimu. Aš matau, kad jūs neturite savyje Dievo meilės. Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kitas ateitų savuoju vardu, tą jūs priimtumėte. Kaipgi jūs galite įtikėti, jeigu vienas iš kito priimate garbę, o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina, jūs neieškote. Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję. Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane. Kadangi jūs netikite jo raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“ Jn 5,31-47

Kas tu esi, Jėzau?

Iš nuostabios knygos „Jėzus: piligrimystė“ (Jesus: A Pilgrimage), kurios autorius yra kunigas James Martin, SJ, sužinojau, kad Jono evangelijoje „žmogus turi privilegiją pamatyti dieviškąją Jėzaus pusę“. Tai siejasi su šiandienos evangelijos ištrauka, kurioje Jėzus religiniams vadovams parodo savo dieviškąją tapatybę.

Tačiau negaliu nemąstyti apie tai, kaip Jėzus jautėsi susidūręs su jį persekiojančių žmonių grupe. Ar jis liūdėjo dėl to, kad jie netikėjo Jono Krikštytojo liudijimu? Ar nusivylė, kad jie nesuprato, jog jį siuntė Tėvas? Ar, būdamas sukrėstas, jis norėjo sušukti: „Žmonės, ko dar jums reikia?“

Gavėnia yra laikas, skirtas priartėti prie Jėzaus – visiškai žmogiško ir visiškai dieviško. Pasirinkti gyvenimą, kurį jis siūlo. Laikytis jo žodžio. Priartėti prie jo, kai kitur esame atstumti ar atmesti. Praėjus dviem trečdaliams gavėnios, galbūt jis manęs klausia: „Ko dar reikia, kad būtum ramus, žinodamas, kas aš esu?“ (Diane Amento Owens, 2019 m.)

Leidimas publikuoti gautas iš USA Midwest Jesuit Province. Vertimas ir nuotraukos t. Vidmantas Šimkūnas, SJ