Kristus Karalius, Visatos Valdovas

Nuo popiežiaus Pijus XI enciklikos Quas Primas paskelbimo 1925 m. švenčiame Kristaus Karaliaus iškilmę. Ji nukreipta prieš sekuliarizmą ir nacionalizmą. Pijus XI šia enciklika norėjo išjudinti pasauliečius krikščionis labiau, gyviau tikėti Jėzų Kristų.

O šiandien evangelistas Lukas mus veda į Kalvarijos kalną į Didžiojo Penktadienio dramą. Pamąstymą pradėsiu klausimu. Pasirinkau antrąjį asmenį „tu“. Vėliau pasakysiu kodėl. Atsiprašau jei mano kalba bus tiesmuka. Ar kada nors mėginai pagudrauti, kad gautumei ko nori? Ar kam nors sakei pagražintus dalykus, nes turėjai ateities ketinimų? Pvz. pokalbio su darbdaviu metu, ar kitu atveju.

Prezbiterionų pastorius Rik Mobley pastebi, kad net vaikai moka tuo žaisti. Kai sako: „Mama, aš tave myliu, tu esi geriausia mama pasaulyje“. Tikrai mielas komplimentas, skamba nuoširdžiai, bet kai jis prieš Kalėdas. Tada pagalvoji, o ko vaikas iš tikrųjų tuo nori?

Ar kada nors patyrei, kad buvai tikras, jog kitas iš tikrųjų tavimi rūpinasi, o paaiškėjo, kad tik siekė naudos. Kaip tada pasijutai?

O ką jeigu Jėzus pasisuktų į tave ir paklaustų – ko nori, kad padaryčiau? Galbūt vienas sakys – nieko, tik atstok ir palik mane ramybėje. Kitas gal sakys – noriu tavo pažado, kad man padėsi sunkumuose. Dar kitas gal sakys – aš seksiu tavimi, jeigu tik viskas gyvenime vyks pagal mano planą. Galbūt kas nors net sakys – noriu išganymo ir amžino gyvenimo. Bet spėju, kad nė vieno iš tų atsakymų Jėzus nesitikėjo iš tavęs.

Lukas apie Jėzų pasakoja dviejų plėšikų scena. Kiekvienas jų iš Jėzaus kažko nori. Nė vieno tų vaikinų nenorėčiau sutikti vakare Vilniaus senamiestyje. Jie gi buvo tiesiog banditai. Visada pasiimdavo tai, ko norėdavo ir nemanė, kad įklius. Bet štai pasitaikė kažkas stipresnis ir jie pasmerkti nukryžiuoti. Jie tikriausia nešė savo kryžius kaip ir Jėzus, o dabar su juo nukryžiuoti dešinėje ir kairėje.

Lukas mini, kad prie tų trijų kryžių buvo daug žmonių. Jeigu ten reporteris ką iš minios būtų paklausęs – ko nori iš Jėzaus būtų išgirdęs įvairių atsakymų noriu, kad jis mirtų ir dingtų iš mano gyvenimo. Noriu, kad nesikankintų, greitai numirtų. Noriu, kad padarytų dar vieną didelį stebuklą, kad būtų aišku ar jis tas kuo save laiko. Pastebėkime kur link viskas krypsta. Jėzus pats kaltas, kad nukryžiuotas, nes pakankamai nepadarė, kad jį tikėtų žmonės po kryžiumi ir šiandien.

Virš nukryžiuoto Jėzaus galvos prikaltas užrašas: „Jėzus nazarietis, žydų karalius“. Ko gi kairysis plėšikas gali norėti iš karaliaus. Jis nori pakeisti savo padėtį. Jei esi kuo skelbiesi, tai turi galią išgelbėti save ir mus. Iš esmės jis tik norėjo, kad Jėzus jį išlaisvintų ir dingti jam iš akių. Iš tikrųjų jis netiki, kad Jėzus yra Mesijas, Pateptasis – Karalius. Jei tikėtų, nebūtų nurodinėjęs, ką karaliui daryti, ar ko nedaryti.

Ar kartais nesielgi kaip jis? Tiki Dievą, bet ar iš tikrųjų pripažįsti, kad jis yra tavo gyvenimo Viešpats? „Kol viskas klostosi kaip aš noriu tol su Dievu neturiu problemų, sakė vienas Žalgirio komandos sirgalius“. Bet toks „Dievas“, kuris tik vykdo tavo užsakymus iš tikrųjų nėra vertas nei tavo pagarbos nei tarnavimo, o tuo labiau meilės.

Ar tavo Dievas gali tau mesti iššūkį sprendžiant kas teisinga ir kas ne? Ar jis gali tau liepti atleisti kitam žmogui? Ar jis gali liepti tau atsiprašyti? Ar gali liepti būti dosnesniam? Ar jis gali pareikalauti daugiau tavo laiko maldai, dvasiniam augimui, šeimai? Ar jis gali tau pasakyti – tau nereikia to daikto, kurio taip nori…? O gal tu pasitenkinsi tik prašymu išsisukti iš keblios padėties, ir tada tvarkysiesi pats iki kito karto? Klausia pastorius Rick Mobley.

Evangelistai Morkus ir Matas sako, kad abu plėšikai matė ir girdėjo Jėzų nuo suėmimo, tikėtina ir anksčiau apie jį yra girdėję. Tačiau paskutiniu momentu dešiniojo plėšiko širdy kažkas įvyko. Gal jį paveikė Jėzaus malda: „Tėve atleisk jiems, nes jie nežino ką daro“? Gal jis pajuto, kad į tą maldą Jėzus įtraukė ir jį asmeniškai? Aš manau Jėzus į šią maldą įtraukė mus kiekvieną. Ir ačiū jam už tai.

Dešinysis plėšikas Jėzuje atpažino ne tik iškankintą žmogų, kuriam liko pora valandų gyventi, bet ir Dievo Sūnų, kuris iš tikrųjų valdo situaciją. Nuostabus dalykas, jis, tapo paskutiniu liudininku Jėzui dar esant gyvam, kad jis yra Dievo Sūnus. Minia, ir kairysis plėšikas buvo prieš Jėzų, o jis stojo Jėzaus pusėn. Gal pagalvojome, bepigu, kai jau neturi ką prarasti. Bet kaip jauteisi kai buvai vienas prieš visus ar daugumą?

Ko gi dešinysis plėšikas nori iš Jėzaus? Jis nori su Jėzumi būti amžinai. Ko tu /aš turėčiau norėti iš Jėzaus jei tikiu, kad jis yra Karalius? Ar ne galimybės jam tarnauti ir su juo būti? Dešinys plėšikas sutiko Jėzų skausmingiausiu savo gyvenimo momentu ir nori tik vienio – būti su juo.

Minėtas pastorius šią istoriją užbaigia lyg kalambūrų. Kairysis plėšikas buvo nukryžiuotas ir mirė savo nuodėmėje. Dešinysis buvo nukryžiuotas ir mirė nuodėmei. Jėzus buvo nukryžiuotas ir mirė už mūsų nuodėmes. Kuriuo seksi kairiuoju ar dešiniuoju?
O dabar, kodėl vartojau antrą asmenį „Tu“. Todėl kad taip darė dešinysis plėšikas kreipdamasis tiesiog – Jėzau! ir tai vienintelis kartas Biblijoje. Nuo tada aš ir tu turime šią privilegiją.