Laukimas

Sekmadienio Evangelijos ištrauką skaitykite čia.

Esame įžengę į Luko evangelijos dalį, vadinamą „kelionės pasakojimu“, nes Jėzus keliauja į Jeruzalę. Apie dešimt skyrių paskiria šiai kelionei.

Juose Jėzus turi daug ką pasakyti, daug kas būdinga tik Luko evangelijai. Juos skaitydami rastume geriausiai žinomų Jėzaus frazių ir šmaikščių posakių. Tokių posakių yra ir šio sekmadienio Evangelijos skaitinyje. Iššūkis yra surasti raktą, kuris padėtų suvokti Jėzaus citatų prasmę.

Specialistai pataria iš daugelio Jėzaus posakių pasirinkti tik vieną. Šiandien pasirinkau apie laukimą.

Viena iš gyvenimo realijų yra laukimas; laukiame, kol kas nors įvyks, kol kas nors pasikeis. Kita gyvenimo realybė yra ta, kad dauguma mūsų nemėgsta laukti. Ieškome trumpiausios eilės prie kasos parduotuvėje, prie gydytojo kabineto ir kitur.

Kartais atrodo, kad gyvenimas tėra laukimas. Būdami vaikai laukiame Kalėdų, vasaros atostogų ir kada užaugsime. Būdami suaugę laukiame tinkamo darbo, to ypatingo žmogaus, kuris padarys mūsų gyvenimą visavertį, paaukštinimo, išėjimo į pensiją. Vieni laukia diagnozės, kiti – išgijimo. Dar kiti laukia dienos, kai baigsis skausmas ar sielvartas. Kiti laukia atsakymo į savo maldas. Daugelis iš mūsų laukia tos dienos, kai turėsime pakankamai laiko, pakankamai pinigų, pakankamai laisvės ir kai gyvensime ilgai ir laimingai.

Kartais atrodo, kad pasaulis nuo pat sukūrimo pradžios laukė karo, bado ir skurdo pabaigos.

Kiekvienas iš mūsų galėtų įvardyti dalykus ar žmones, kurių laukia. Kartais būname apimti nenumaldomo laukimo jausmo, tačiau aiškiai nesuvokiame, ko laukiame.

Pastebėkime, kad dažniausia nelaukiu dabartyje. Aš arba persikeliu į praeitį, arba į ateitį ir šitaip prarandu dabarties akimirką. Dėl to laukimas iš dalies tampa toks skausmingas ir sunkus.

Laukimas ateityje dažniausiai kelia baimę ir nerimą dėl to, kas nutiks. Mus persekioja nežinomybė ir kontrolės stoka. Laukimas praeityje sukelia liūdesį, pyktį ar kaltę dėl to, kas įvyko, arba dėl to, kas buvo padaryta ar liko nepadaryta. Kad ir kokios sunkios būtų mūsų dabartinės aplinkybės, tai vienintelė vieta, kurioje galime būti visiškai gyvi. Ir tai vienintelė vieta, kurioje galime iš tiesų patirti Dievą.

Kai išeiname iš dabarties – bet kuriuo atveju į praeitį ar ateitį – mes ne tik atidedame gyvenimą, bet ir atsisakome Dievo karalystės dovanos.

Jėzus nepanaikina laukimo, dar gi tik priešingai. Jis sako: „Būkite kaip tie, kurie laukia sugrįžtančio šeimininko.“

Tačiau šiandienos Evangelija nėra vien tik apie laiko praleidimą. Ji kalba apie buvimą šalia. Jėzus laukimą laiko ištikimybe kai laikomasi vilties ir to, ko nematome.

Klystume, jei manytume, kad šiandienos Evangelijoje aprašomas nesantis Dievas, prieš kurį laiką išėjęs ir kurio laukiame. Lygiai taip pat klystume, jei manytume, kad laukiame Dievo, kuris gyvena tik ateityje.

Jėzus mus moko, kaip ir kur laukti. Jis kviečia mus būti šalia To, kuris visada jau yra. Jis kviečia mus klausytis beldimo į mūsų vidaus duris ir būti budriems. Nes Jis yra įprastose mūsų gyvenimo aplinkybėse, net ir mūsų laukime.

Galime būti gundomi paklausti: „Tai kur gi Dievas yra visame mūsų laukime?“. Bet galbūt prasmingiau būtų klausti: „Kur esame mes?“

Jėzus sako: „Būkite apsirengę ir pasirengę veikti. Dabar kažkas vyksta.“

„Uždekite savo žibintus, – sako Jėzus. – Yra, ką pamatyti. Išeikite iš tamsos į šviesą. Pamatykite, kas yra priešais jus, kas yra aplink jus ir kas yra jūsų viduje.“

„Būkite budrūs“, – sako Jis. Ir tai nėra grasinimas bausme, o kvietimas būti palaimintam. „Palaiminti tie, kuriuos Jis randa budrius.“ Jėzus kviečia mus ne tik budėti, būti pasiruošusiems ir budriems. Jis mus kviečia gyventi, nes Dievo karalystėje palaiminimas ir gyvenimas yra sinonimai.

Visa tai, kaip sako Jėzus, įvyksta netikėtą valandą. Žmogaus Sūnus ateina, kai niekas nesitiki, netikėtą valandą.

Bet kada yra ta netikėta valanda? Kada visa tai įvyks? Spėju, kad daugumai mūsų, o gal ir visiems, netikėčiausia valanda yra šiandien, dabar.

Pati netikėčiausia valanda – tai valanda, praleista ligoninės laukiamajame; valanda, praleista sėdint prie telefono ir laukiant žinių apie mylimą žmogų; valanda, kai meldžiame stebuklo; valanda, kai laukiame aiškumo ir kelio į priekį; valanda, kai laukiame, kol baigsis sielvartas ir gyvenimas grįš į įprastas vėžes; valanda, kai atrodo, kad niekas nevyksta, gyvenimas klostosi ne taip, kaip norime, ir nebėra kur eiti. Jeigu esame tikintys, tai norime pasakyti, kad Dievas šiandien yra čia pačią netikėčiausią mūsų gyvenimo valandą. Jei tai nėra tikėjimas, tai tada kas?

Ir namų darbas savaitei – įsivardinti 3 dalykus, kurių laukiu.

You must be logged in to post a comment.