Kalbėsiu apie obojus, kates ir šv. Augustiną.

Klasikinės muzikos pasaulyje, tiksliau – obojininkų pasaulyje, yra vienas iškilus vardas. Tai Paulas Laubinas. Jo pagaminti obojai kainuoja apie 17 000 dolerių. Paulas Laubinas ir trys jo padėjėjai per metus pagamindavo tik 35 obojus. Jis mirė 2022, bet jo verslas, klesti. Norint įsigyti Laubino obojų, reikia laukti 11 metų. Paul Laubin tėvas Alfredas išmokė sūnų, kaip drožti brandų Hondūro raudonmedį, kaip sidabru padengti visus keturiasdešimt šešis obojaus klavišus. Svarbiausia, jis išmokė sūnų į kiekvieną obojų įdėti dalelę savęs ir patirti koks yra džiaugsmas ir dovana išgirsti nuostabų skambesį, kurį gali išgauti tik jo obojus.

Obojų gamintojas gali mums šį tą pasakyti apie mūsų tikėjimą Dievu – Trejybe. Dievas yra visų daiktų Kūrėjas. Tam tikra prasme Jis mums atidavė dalį savęs savo Sūnuje, Jėzuje Kristuje. Mainais Jis girdi savo muziką, mūsų gyvenimo muziką. Paulas Laubinas brangino savo obojus, nes kiekvienas instrumentas skleidė jo paties gilų ir unikalų meilės muzikai jausmą. Dievas myli kiekvieną iš mūsų, nes Jis mus sukūrė, kad galėtume pripildyti pasaulį Jo meilės muzika.

Santuokos apeigose meldžiamės už besituokiančius, kad jų gyvenime atsispindėtų Dievo gerumas. Kiekvieną vakarą galiu paklausti save kas atsispindėjo mano mintyse apie save ir kitus, mano kalboje, mano veiksmuose ir pasirinkimuose.

Trejybės nuojauta yra apie tai, kad pripažįstu Dievo meilę man. Mes kiekvienas esame tik dėl to, kad jis mums myli. Jėzuitas Bruno Niederbacher sako: kiemo vaikai norėjo manęs, nes jiems trūko žadėjo, net mano tėvai galbūt norėjo berniuko ar mergaitės, o Dievas norėjo ir nori būtent manęs. Todėl aš esu.

Šv. Augustinas, giliai apmąstė Dievą kaip meilę. Jis sako: Tėvas yra Tas, kuris myli. Sūnus – Tas, kuris yra mylimas. Dvasia yra pats mylėjimo veiksmas. Išpažinimuose jis rašo:

Vėlai tave pamilau, o amžinai sena, amžinai nauja Grožybe. … Tu buvai su manimi, bet aš nebuvau su Tavimi. Sukurtos būtybės atitolino mane nuo Tavęs; tačiau jei jos nebūtų buvusios Tavyje, jų iš viso nebūtų buvę.

Ir bene garsiausias šv. Augustino posakis: Tu mus įkvepi džiaugtis Tavo šlove. Juk Tu mus sukūrei sau, ir nerimsta mūsų širdis, kol neras ramybės Tavyje.

Apie kates. Yra senas miuziklas „CATS“ pagal Elioto knygą pavadinimu: „Senojo posumo knyga apie praktiškas kates“

Tai eilėraščiai, kurie atrodo apie kates, bet iš tikrųjų yra apie žmones. Autorius kalba apie kates, kurios niekada nėra patenkintos tuo, ką turi, kurios yra išdidžios, padykusios, įnoringos, piktos, ir pan.

Eilėraštyje „Kačių pavadinimai“ Eliotas sako, kad kiekviena katė turi tris vardus. Pirmasis vardas yra paviršutiniškas, kurį katėms suteikia jų savininkai – pavyzdžiui, Muffy arba Fluffy. Antrasis yra vardas, kurį joms suteikia kitos katės, pavyzdžiui, įstabi katė Mefistofelė arba išmintingiausia iš kačių Deuteronomija. Yra ir trečiasis, giluminis vardas, kuris išreiškia, kas ta katė yra. Eilėraštis toliau sako – kai matote katę giliai susimąsčiusią, tada ji mąsto apie savo tikrąjį vardą.

Ir mes turime vardus kartais mažybines pravardes pvz. savo šeimose. Turime oficialius vardus, jie įrašyti mūsų dokumentuose. Bet mes, krikščionys, taip pat turime giliuosius vardus, kurie išreiškia, kas mes esame. Pvz. Aldonas yra Dievo meilės, rūpesčio ir savęs paaukojimo jam atspindys. Mes kiekvienas pripildome pasaulį Dievo buvimu, būdami ta asmenybe, kuria Dievas mus sukūrė. Koks yra Aldono gilusis, tikrasis vardas? Aš nežinau. Tai jis gyvena savo gyvenimą ieškodamas savo esybės gelmių. Ir kiekvieno mūsų gilusis, tikrasis vardas išreiškia pačią Dievo esybę, nes mes buvome pakrikštyti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.

Obojai, katės ir šv. Augustinas galbūt gali padėti man truputį nujausti Trejybę, o dar svarbiau – susivokti kad norėdamas būti tikru, visaverčiu žmogumi, esu pašauktas gyvenimu atspindėti Dievo gerumą, kurio vardu esu pavadintas. Šiandien šloviname Dievą, kuris mus pašaukė ir pakrikštijo savo vardu, Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios.