Kartą Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minia stebėjosi. Kai kurie žmonės sakė: „Jis išvaro demonus demonų valdovo Belzebulo galia“. Kiti, mėgindami jį, reikalavo ženklo iš dangaus. Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų. Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė?! Jūs sakote mane išvejant demonus Belzebulo galia. Jeigu jau aš išvarau juos Belzebulo galia, tai kieno galia išvaro jūsų sekėjai? Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada ir jo turtas apsaugotas.  Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį. Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto“. Lk 11, 14–23

Klausytis pranašų

Kai Jėzaus atsako savo kritikams, jo balse galima išgirsti nusivylimą. Jis ką tik išgydė žmogų, tačiau kai kurie šį stebuklą priskiria velniui. Jėzus atsiduria panašioje padėtyje, kaip ir iki jo gyvenę pranašai, – pirmajame skaitinyje girdime: „Vis siunčiau ir siunčiau jums savo tarnus pranašus. Tačiau jie neklausė ir nepaisė“ (Jer 7, 25–26).

Man tai primena šiuolaikinį pranašą – kunigą dr. Martiną Luterį Kingą jaunesnįjį ir jo „Laišką iš Birmingemo kalėjimo“. Tai atsakymas į religinių lyderių pareiškimą. Kovodamas už pilietines teises ir segregacijos panaikinimą, dr. Kingas išreiškia savo nusivylimą Bažnyčia apskritai ir „nuosaikiais“ tikinčiaisiais konkrečiai.

Kaip reaguojame į mūsų laikų pranašus – žmones, kalbančius apie ekologiją, skurdą, žmogaus teises ir įvairius konfliktus? Ar sugebame juose išgirsti Dievo balsą? (Paul Kalenzi, SJ 2024 m.)

Leidimas publikuoti gautas iš USA Midwest Jesuit Province. Nuotraukos ir vertimas t. Vidmantas Šimkūnas, SJ