„Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas.

Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. Jis sušuko: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje’. Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus nei iš ten persikelti pas mus’.

Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus: aš gi turiu penkis brolius – juos teįspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą’.  Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!’  O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų’. Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’“. Lk 16, 19–31

Vis labiau link mes

Šiais metais mūsų mokyklos šūkis yra „Vis labiau link mes“, pagrįstas popiežiaus Pranciškaus kvietimu 2021 m. Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai. „Mes prieš juos“ amžiuje keliaujame kartu, stengdamiesi puoselėti mes kultūrą, kurioje vyrautų gilus priklausymo vieni kitiems pojūtis, abipusis rūpestis ir užuojauta. Šios dienos evangelijoje turtuolis yra pasmerktas ne už tai, kad buvo žiaurus ar negailestingas Lozoriui. Jis yra pasmerktas už tai, kad nepaisė Lozoriaus, ignoravo jį su visomis jo žaizdomis ir kančiomis, nes Lozorius nepriklausė tam, kas buvo turtuolio mes.

Net neįsivaizduojame, kad vienam iš saviškių galėtume leisti badauti, kentėti dėl kūno žaizdų, o paguodos savo kančioms ieškoti pas gyvūnus. Jėzus kviečia praplėsti supratimą, kas iš tiesų esame mes, atkreipiant dėmesį į alkstančius, sergančius, vienišus, vargšus, atstumtuosius, viešai nematomus, pasiklydusius, pamirštus, ir su užuojauta bei gailestingumu rūpintis jų poreikiais.

Šiandien pagalvokime, kaip galime išplėsti savąjį mes, kad jis apimtų labiausiai pažeidžiamus ir atstumtuosius. (Jackie Schulte, 2023)

Leidimas publikuoti gautas iš USA Midwest Jesuit Province. Nuotraukos t. Vidmantas Šimkūnas, SJ