Evangelijos ištrauka prasideda Jėzaus žodžiais: Aš jus myliu, o baigiasi – jūs mylėkite vieni kitus. Antrame skaitinyje ir evangelijoje žodis meilė kokia nors forma pavartotas bene 19 kartų. Norėčiau paklausti vyrus. Kiek kartų per šį mėnesį savo žmonai pasakėte žodį myliu. Gal kai kas sakote kasdien, o jei kam dar trūksta iki 19 kartų, tai liko dar 3 šio mėnesio savaitės.

„Kai buvau jaunesnis, maniau, kad gerai žinau, kas yra meilė. Juk visi vienaip ar kitaip patiriame meilę – kada nors buvome įsimylėję, ką nors mylime, esame kieno nors mylimi. Beveik kiekvienas yra patyręs kieno nors meilę – draugo, šeimos nario, pažįstamo. Tačiau kuo vyresnis tampu, tuo labiau kartais susimąstau, ar aš pats, o ir dauguma kitų, gerai suvokiame, ką iš tikrųjų reiškia tas pernelyg dažnai vartojamas žodis meilė? Jei norime būti sąžiningi sau, pajuntame, kad esame nutolę nuo pilnos jo prasmės“. Šitaip rašo amerikietis teologas. Ir aš ko gero po jo žodžiais pasirašyčiau.

Kodėl taip yra, kad kuo vyresni tampame, tuo labiau pažįstame ir tamsiąją meilės pusę.

Mes įsimylime ir manome, kad tai truks amžinai, bet paskui išsiblaškome, jaučiame, kaip meilė rūgštėja, vėsta, pasitaiko, kad ji išduodama, jaučiamės jos sužeisti ir sužeidžiame kitus. Galiausiai, dar labiau nuliūdina tai, kad vis pasitaiko žmonių, kurie yra šalti, rūstūs ir neatlaidūs mums, todėl ne visada lengva jausti jiems meilę ir būti mylinčiu žmogumi – sako tas pats teologas.

Šiandien girdime svarbiausią Jėzaus priesaką: „Mylėkite vienas kitą, kaip aš jus mylėjau!“. Ar šie Jėzaus žodžiai dar kaip nors mus užkalbina? Ar tik nuskamba, kaip biblinis aforizmas, kokių daug?

Lengva save laikyti mylinčiu žmogumi, jei žvelgi tik į vieną pusę, būtent į tai, kaip bendraujame su tais žmonėmis, kurie mus myli ir mums malonūs. Jei vertinsime save pagal tai, kaip jaučiamės geriausiomis akimirkomis tarp bendraminčių draugų, nesunkiai galėsime padaryti išvadą, kad esame mylintys žmonės kaip moko Jėzus.

Bet ką daryti su žmonėmis, kurie mūsų nemėgsta, kurių mes nemėgstame? Ką daryti su žmonėmis, kurių vengiame ir kurie vengia mūsų? Ką daryti su tais, kuriems jaučiame nuoskaudą? Ką daryti su visais tais žmonėmis, su kuriais nesutariame, kurių atžvilgiu jaučiame įtarumą, šaltumą ar pyktį? O kaip su tais, kuriems dar nesugebėjome atleisti?

Viena yra mylėti žmogų, kuris tave dievina ir visai kas kita mylėti tą kuris tau pavydi, apkalba, linki blogo ar net mirties!

Tai tikrasis išbandymas viskam, mūsų žmogiškumui ir mūsų krikščioniškumui. Tuo tarpu Jėzaus žodžiai nenumaldomi – esu pašauktas mylėti ne bet kaip, ne pusėtinai, ne tik toleruoti, bet kaip jis mus mylėjo.

Ten, kur Jėzus mus ištempia už mūsų natūralių instinktų ir už bet kokio savęs apgaudinėjimo ribų, yra Jo įsakymas mylėti savo priešus. Čia prisiminė viena medicinos sesuo slapta vienuolė, kuri sovietmečiu dirbdama ligoninėje taip rūpestingai ir maloniai patarnavo ten gulinčiam sovietų KGB karininkui, kad tas jai labai dėkojo ir nuolatos ją girdavo jos viršininkams, nė nežinodamas, kas ji yra. Tuo tarpu jos vienuolija buvo skaudžiai nukentėjusi nuo KGB.

Galime karštai tikėti ir ginti kiekvieną tikėjimo išpažinimo punktą, tačiau tikrasis išbandymas, ar esame Jėzaus sekėjai, yra gebėjimas arba negebėjimas atleisti priešui. Galime išsisukinėti kiek įmanydami, bet Evangelija yra bekompromisė: Mylime arba nemylime parodo tai, kaip reaguojame į tuos, kurie mūsų nemyli ir yra mums priešiški. Kai matai, kaip toli iki to, ko prašo Jėzus, apie savo meilę norisi galvoti kukliai.

Sena Stevie Nick daina „Gold-dust Woman“ sako: gerai, jog tam tikru gyvenimo momentu kas nors „sugriauna mūsų meilės iliuziją“. Kartais sakoma, kad meilė yra akla, bet ar ne dažniau mes patys būname akli savo pačių tikriesiems ketinimams, manipuliacijoms ir savanaudiškumui.

Ačiū Dievui ir už tuos žmones, kurie sugriauna mūsų meilės iliuziją. Bet nebus nuodėmė melsti, kad tokių žmonių nesutiktume per dažnai ir kad mes patys netaptume per sunkiu išbandymu kitam.

Pabaigai negaliu nepacituoti šv. Ignaco, kuris sakė: „Meilė pasireiškia labiau darbais nei žodžiais“.

Geros savaitės – mums visiems!