Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo jį. Bet kai kurie nuėjo pas fariziejus ir pranešė jiems, ką Jėzus padaręs. Tuomet aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė teismo tarybą ir svarstė: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug stebuklų. Jei taip jį paliksime, visi įtikės jį; ateis romėnai ir sunaikins šventąją vietą bei mūsų tautą“. Vienas iš jų – Kajafas, tais metais vyriausiasis kunigas – jiems tarė: „Jūs nieko neišmanote ir nepagalvojate, jog jums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų“. Jis tai pasakė ne iš savęs, bet, būdamas tų metų vyriausiasis kunigas, pranašavo, jog Jėzui reikės mirti už tautą, ir ne tik už tautą, bet tam, kad suburtų į vienybę išsklaidytuosius Dievo vaikus. Nuo tos dienos jie buvo tvirtai pasiryžę jį nužudyti.

Todėl Jėzus daugiau nebevaikščiojo viešai tarp žydų, bet pasitraukė iš ten į vietovę dykumos pakraštyje, į miestelį, vadinamą Efraimu. Ten jis ir apsistojo kartu su mokiniais.

Artinosi žydų Velykos. Daug žmonių iš viso krašto prieš Velykas traukė į Jeruzalę apsivalyti. Jie ieškojo Jėzaus ir, stoviniuodami šventykloje, kalbėjosi: „Kaip jūs manote? Nejaugi jis nebeateis į iškilmes?!“ Jn 11, 45–56

Sunki kančios malonė

Žvelgdami į Kristaus kančią Dvasinėse pratybose, mes meldžiame sunkios malonės patirti kančią. Tačiau, kaip pabrėžia t. George Aschenbrenner, SJ, „dėmesys čia sutelkiamas ne į tavo kančią, bet į tavo mylimojo kančią… [Gebėjimas] išeiti iš savo kančios ir įžengti į jo kančią duoda labai svarbią pamoką: norėdamas įžengti į kitų žmonių kančią, turi išsilaisvinti iš savosios kančios gniaužtų“.

Šiandien Jėzus su savo mokiniais sustoja dykumos miestelyje, kurio pavadinimas Efraimas galėtų būti išverstas kaip pažadas: „Aš būsiu vaisingas.“ Įsivaizduokite, kaip Jėzus klausosi širdį draskančių aukštųjų kunigų ir fariziejų svarstymų apie jį ir jo likimą. Tačiau, mylėdamas žmones, jis toliau dalijasi su jais savo tikėjimu. Jėzus meldžiasi su jais, juose ir per juos, prašydamas Dievą jį stiprinti ateinančiomis dienomis.

Pastebėdama nuolatinį savo pasipriešinimą artėjant Didžiajai savaitei, meldžiu malonės būti atidesnei aplinkinių poreikiams, išlaikyti kančios paslaptį maldoje, padėti kitiems, kaip galiu.

Stabtelkime, pasidalinkime su Jėzumi tuo, ko trokštame per Didžiąją savaitę. Tegul ji duoda didelių vaisių. (Jenéne Francis, 2024 m.)

Leidimas publikuoti gautas iš USA Midwest Jesuit Province. Vertimo ir nuotraukų autorius t. Vidmantas Šimkūnas, SJ