Garsus JAV pamokslininkas Billy Graham pasakoja tokią savo karjeros pradžios istoriją. Jis turėjo pravesti seminarą viename Pietų Karolinos miestelyje (JAV). Prireikė nueiti į paštą. Miestelio centre jis paklausė nedidelį berniuką, ir šis mielai nurodė, kaip nueiti iki pašto. Pamokslininkas atsidėkodamas sako, jei ateitum šį vakarą į bažnyčią, aš pasakyčiau tau, kaip nueiti į dangų – į Dievo Tėvo namus. Berniukas atsakė: „Ačiū, ne. Jūs net nežinote, kaip nueiti į paštą, o pasakosite man, kaip nueiti į dangų?“

Taigi vienas šiandienos evangelijos žodžių yra kelias. Jis ne šiaip į kur nors, jis – į Tėvo namus. Kai šv. Joną Chrizostomą atvedė pas imperatorių Arkadijų, kuris jam grasino ištrėmimu, šv. Jonas atsakė: „Jūs negalite manęs niekur ištremti, nes visas pasaulis yra mano tėvo namai.“ „Tada aš tave nužudysiu“, – supykęs sušuko imperatorius. „Ne, jūs negalite, nes mano gyvenimas kartu su Kristaus glūdi Dieve.“ „Tada atimsiu visą tavo turtą“, – niršo imperatorius. „Pone, ir šito jūs negalite, nes mano turtas yra danguje, ten, kur ir mano širdis.“ „Tada aš atskirsiu tave nuo tavo žmonių ir liksi vienas be draugų“, – dar grasino imperatorius. „Ir šito jūs negalite padaryti, nes aš turiu draugą danguje, kurs užtikrino: niekada tavęs neapleisiu, niekada tavęs nepaliksiu.“

Šios dienos evangelijos ištraukoje Jėzus – kelias, tiesa ir gyvenimas – mums užtikrina tą patį: „Mano Tėvo namuose yra daug buveinių, einu jums vietos paruošti ir grįžęs jus pasiimsiu, kad būtumėte su manimi.“

Viltingi ir daug žadantys žodžiai. Tai Jėzus kalba didįjį ketvirtadienį per paskutinę vakarienę. Iškeliaudamas jis moko mokinius, kaip jie galėtų išlaikyti jo atminimą ir tęsti jo misiją. Artėjant paskutinei valandai, jis mokiniams atviru tekstu nusako, kas įvyks. Jis grįš pas savo Tėvą ir atsiųs mokiniams Šv. Dvasią. Galiausiai, jie visi susitiks Tėvo namuose.

Evangelistas Jonas drąsina jauną Bažnyčią, apsuptą nepalankių kaimynų. Jis ragina nebijoti, tikėti Dievu ir tikėti Jėzumi, kuris pats yra kelias, tiesa, gyvenimas.

Šitaip sakydamas Jėzus reiškia didžiules pretenzijas. Apie 700 metų prieš Kristų indai kas rytą melsdavosi taikos malda Šanthi mantra, užrašyta sanskrito kalba: „Iš klaidų vesk mane į tiesą; iš tamsos vesk mane į šviesą; iš mirtingumo – į nemirtingumą. (Asato Ma SathGamaya, Thamaso Ma Jyothir Gamaya, Mrtyjor Ma Amrithama Gamaya).

Praėjus šimtmečiams, Jėzus atsako į jų maldą: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“.

Iš tikrųjų Jėzus perėmė 3 pagrindines žydų religijos idėjas ir tvirtina, kad jos išsipildė būtent jame.

Pagrindinė Jono evangelijos žinia yra tai, kad Jėzus yra ir Dievo apreiškėjas, ir pats apsireiškimas.

Todėl krikščionims prasminga kuo labiau pažinti Jėzų, ir tai ne tik protu, bet ir širdimi, kaip artimą bičiulį, bendrakeleivį, draugą ir Viešpatį…

Jėzaus pastaba Pilypui gal buvo skaudoka – esu tiek laiko su tavimi ir vis dar manęs nepažįsti. Ji galbūt kažkiek paliečia ir mus.

Jeigu mes iš tikrųjų tikime, kad  Jėzus yra kelias, tiesa, gyvenimas, tada kūrybingai surasime būdų išlaikyti gyvą jo atminimą skaitydami Bibliją, melsdamiesi, rinkdamiesi jo vardu švęsti Eucharistiją jo atminimui ir perduodami krikščioniško tikėjimo tradiciją, kuri turėtų poveikį kasdieniam gyvenimui.

Prieš keletą metų vyskupija darė visų bažnyčių plakatus. Reikėjo pristatyti ir šūkį. Ar kas prisimenate, koks mūsų bažnyčios bendruomenės šūkis?

Sąmoningiau tikėti – žmoniškiau gyventi. Amen.