Šiandien mums kalba daug simbolių ir ilgi skaitiniai, todėl turėčiau kalbėti trumpai, gal 3 minutes.

Gavėniai, o ir Velyknakčiui, svarbus žodis „Kelionė“ arba „Perėjimas“. Kviečiu po minutę apsilankyti trijuose soduose, apie kuriuos girdėjome didžiosios savaitės skaitiniuose.

Pirmasis – rojaus sodas. Jame Dievas apgyvendino Adomą ir Ievą. Pradžios knyga sako, kad tai gražus sodas, pilnas vaisių ir džiaugsmo, jame yra visko, ko reikia ir dar daugiau. Tačiau kartu tai ir vieta, kur žmogus turėjo pripažinti, jog yra priklausomas nuo Dievo. Bet Adomas ir Ieva patys norėjo būti kaip Dievas. Taip rojaus sodas tapo nuodėmės vieta. Iki šiandien nei vienas žmogus, kaip ir Adomas, negalime nuodėmės nuslėpti nei nuo Dievo, nei nuo savęs, kad ir kiek besistengtume. Todėl nusidėjusiam žmogui negera būti nei pačiam su savimi, nei su kitais, jis neturi ramybės ir, užuot džiaugęsis Dievo kūryba, blaškosi po ją, arba, dar blogiau, ją gadina. Griauna savo ir kitų gyvenimą.

Laimei, Dievas nepaliko nusidėjusio žmogaus be vilties. Girdėjome šlovinimo giesmės žodžius: „Laiminga kaltė, kuri pelnė mums tokį didį išganytoją“.

Iš rojaus gundymų sodo eikime į Getsemanės – iššūkių ir pasirinkimo sodą. Šį sodą iš tikrųjų aplankome dažnai. Tai vietos, kur mus ištinka krizės, pykčiai, kur tenka priimti sunkius sprendimus, ištverti skaudžią tikrovę, nerandat atsakymų „už ką“ ir „kodėl“… Tačiau tai yra ir vieta, kur savo skausmus jungiame su Kristaus kančia, tikėdami, kad Dievas kažkokiu būdu juos perkeis į džiaugsmą ir palaimą.

Getsemanės išmėginimų sodas tikinčiam Jėzų gali tapti vieta augti meilei. Jėzui reikėjo artimųjų palaikymo. Jo reikia ir mums.

Eikime į trečiąjį sodą, kur buvo Jėzaus kapas. Krikštu esame su juo palaidoti, o prisikėlimu kartu su juo prikelti. Krikštas Velykų sakramentas, tai pradžia naujo gyvenimo. Lyg mūsų krikšto pažadų atnaujinimui Paulius sakys – apsivilkite Kristumi: matykite, kalbėkite, gyvenkite kaip prisikėlimo žmonės.

Šiandien įėjome į bažnyčią prieblandoje, o nuo velykinės žvakės, kuri reiškia Kristų, ir nuo jūsų žvakučių tapo šviesu ir jauku. Tegul prisikėlimo šviesa, apšviečia mūsų sielos akis, kad pažintume, kokia yra viltis, į kurią esame pašaukti.

Rojaus sodo gundymus ir Getsemanės iššūkių agoniją Prisikėlimu nugalėjo Kristus. Jis yra mūsų, o mes Jo per amžius.