Pradžiai mintį pasiūlė reklamos. Jos siekia, kad žmogus pirktų vis naują reklamuojamos firmos produktą, imtų reklamuojamo banko paskolą… Vizuali ar garsinė reklama sukonstruojama taip, kad žmogui ji sukeltų stygiaus ar nepakankamumo jausmą, o tada pasiūlomas išsigelbėjimas – prekė, kuri viską išsprendžia. Tu neužtikrintai jautiesi, nes tavo kosmetika ar dantų pasta nepakankamai gera, drabužiai nepakankamai gerai išskalbti, tau nesmagu tarp draugų, jei tavo telefonas ne paties naujausio modelio… Mes žinome, ko tau reikia, kad būtum laimingas. Mes „kompetentingai“ patariame – pirk mūsų prekę ir viskas išsispręs.

Pamokslautojams taip pat kyla pagunda evangeliją supaprastinti iki patarimų lygio. Bet evangelija nėra patarimų rinkinys. Tai – Geroji naujiena. Prie šios temos, tikiuosi, dar sugrįšiu kurį sekmadienį.

Matas šiandien išvardina 3 Jėzaus kvietimus. Mes, krikščionys, jo sekėjai, turėtume juos išgirsti. Jėzaus žodžiai gali padėti įveikti baimes ir nerimus, kurie vienaip ar kitaip mus paliečia. Jie gali įkvėpti drąsos būti savimi ir artintis prie Jėzaus tokie, kokie esame.

Pirmas kvietimas – „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate, esate prislėgti naštų…“ Mes nevargstame taip, kaip vargsta daugybė žmonių pasaulyje, kaip 60 milijonų pabėgėlių, kaip 150 milijonų vaikų, dirbančių kasyklose ir kituose sunkiuose darbuose, kaip šeimos, gyvenančios karo zonose. Tačiau vienaip ar kitaip patiriame ir sunkių dalykų. Išorinių ar vidinių. Kai kurios naštos susijusios ir su mūsų religija. Ne vienas krikščionis, pamąstęs apie tikėjimą, pirmiausia galvoja apie savo praeities nuodėmes. Ne vienas buvo mokytas, kad prieš akis vis turėtų savo nuodėmes, o ne nuolatinį Dievo atleidimą ir priėmimą. Jėzus kviečia susitikti ir kartu mokytis, ką reiškia Dievo meilė, atleidimas, dovanojama laisvė ir džiaugsmas. Be tokios patirties nebūsi Jėzaus sekėjas. Būsi tik religinių taisyklių įkaitas.

Antras kvietimas: „Imkite mano jungą, nes jis lengvas ir našta lengva“. Kad ir lengvas, bet vis vien jungas. Beje, graikiškas žodis lengvas gali reikšti ir gerai tinkantis. Taigi, Jėzaus siūlomas jungas mums individualiai geriausiai pritaikytas. Bet kas yra jungas? Tai toks įtaisas, kurį uždeda darbiniam gyvuliui ant kaklo, kad jis trauktų, pvz., vežimą ar plūgą… O kas galėtų būti Dievo jungas? Šeimų stovykloje vienas vaikas tai įvardino taip: šitas jungas yra, kai Dievas švelniai apkabina mūsų pečius.

Jeigu įprastai jungas įkinko, prispaudžia, išnaudoja, tai Jėzaus jungas, pats Jėzus, daro žmogaus gyvenimą žmoniškesnį. Ne tik jo paties, bet per jį ir aplinkinių.

Trečiasis kvietimas: „Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies ir rasite savo sielai atgaivą“. Mes turime mokytis iš Jėzaus žmoniškai gyventi. Norint geriau pažinti Jėzų, prasminga skaityti Bibliją, įsigilinti, įsimąstyti, kaip jis meldėsi Tėvui, ką jam reiškė jo valia, kaip suprato savo misiją, kaip elgėsi su įvairiais žmonėmis, pagaliau, kaip jis jautėsi… Jis kviečia sekti juo, nesiūlo lengvų išeičių, tik savo draugystę.

Gal tai ir galėtų būti svarbiausioji žinia? Man ją dar paryškina kita Jėzaus istorija, nutikusi Kafarnaume. Kai jis kalbėjo apie savo kūno ir kraujo sakramentą – Eucharistiją – daugelis klausytojų pasitraukė. Jiems atrodė neįtikėtina ar tiesiog per daug sunku patikėti tuo, ką Jėzus sako. Tada Jėzus kreipėsi į 12 apaštalų. Įsivaizduoju, kaip jis labai susijaudinęs paklausė: gal ir jūs norite mane palikti? Tada Petras spontaniškai, bet, man atrodo, labai giliai egzistenciškai pasakė: „O pas ką mes eisime? Tu turi amžino gyvenimo žodžius“. Galiausiai, ir mes be Jėzaus nelabai turime pas ką eiti. Gal turime šeimą, artimus žmones, bendruomenes… Bet vis tiek šis klausimas išlieka. Todėl, kas benutiktų, kaip gyvenimas besusipainiotų, kaip dvasiškai ar fiziškai blogai besijaustume, tegul niekas mūsų nesulaikys nuo ryžto ateiti pas Jėzų. Pas ką daugiau eisime? Jėzus arba tik patarimai.