Nuorodas į sekmadienio skaitinius rasite čia.

Biblijos skaitiniai kalba apie kantrų laukimą. Laukti dažniausia sunku, o kantriai labai sunku. Laukiant svarbi kantrybė. Laukiant tenka susitaikyti su tuo, kad mes nekontroliuojame laukiamų dalykų, bet turime pasikliauti kitais, kad jie įgyvendins laukiamą įvykį. Galime nusiteikti, aktyviai ruoštis ateities įvykiui, bet ateina momentas, kai nieko nebegalime padaryti. Turime tiesiog viltingai laukti.

Vienas teologas pasakoja: „Kai buvau dar mažas, tėvas man papasakojo apie mano gimimo laukimą. Tais laikais tėvai nedalyvavo gimdymo procese. Jie turėdavo laukti vietoje, vadinamoje „laukiamuoju kambariu“ – iš tiesų taiklus pavadinimas. Jie nieko negalėjo daryti, tik laukti. Esu tikras, kad ten kas nors ir melsdavosi, žiūrėdavo į laikrodį ir labai laukdavo. Man pasakojo, kad gydytojas atnešė mane – verkiantį, rausvą ir nuogą parodyti tėvui, kad jo sūnus jau gimė“. Šio teologo pasakojime pirmą kartą išgirdau apie Bažnyčią, kai ji palyginama su „laukimo kambariu“.

Advento metu mes, esame kviečiami į laukiamąjį – į Bažnyčią – budėti, melstis ir viltingai laukti. Mūsų laukimas išreiškiamas labai įvairiai. Štai šiandien aukomis paremsime Caritas organizaciją. Gal rašysime sveikinimus, pirksime dovanas brangiems žmonėms, nes laukiame susitikimo su jais gyvai, ar nuotoliniu būdu ar bent mintimis…

Kas mums padeda laukti? Nesame palikti be liudytojų. Gyvename tarp žmonių, kurie mokė mus tikėjimo ir rodė mums kelią. Biblija sako, Dievas siunčia pasiuntinius, kad paruoštų kelią. Senieji pranašai liudija Dievo pažadus. Izaijas rašo, kad Dievas, ateina jus išgelbėti. Jūs jam svarbūs.

Žmonijos istorija kupina priešpriešų ir įtampų nuo pat jos pradžios. Kalėdiniu laiku Evangelijose skaitysime, kad ne visi laukė Jėzaus. Tačiau, kurie laukė, jiems Dievo pasiuntiniai ruošė kelią: Marijai ir Juozapui, piemenims ir išminčiams ir daugeliui kitų, kurie vėliau sekė juos. Iki šio sekmadienio advento akcentas buvo Antrasis Jėzaus atėjimas laikų pabaigoje. Šiandien jau džiugus mūsų žvilgsnis krypsta į pirmąjį Jėzaus atėjimą Betliejuje.

Galime pamąstyti, kurie žmonės man yra Dievo pasiuntiniai padedantys laukti Išganytojo? Tai gali būti geri draugai, močiutė, šeimos nariai, gal mokytoja, gal dvasinis palydėtojas ar dar kas nors. Laukti su kuo nors dažniausiai būna lengviau nei vienam.

Atrodo daug žmonių gyvena be šio lūkesčio, be vilties. Kai kurie tiki, bet gyvena su baime ir nerimu. Bažnyčia, vesdama mus per liturginius metus, nuolat palaiko Išganytojo atėjimo viltį.

Man kartais atrodo, kad laukimas bene ilgiausiai, gal visą gyvenimą trunkantis dalykas, nes vis ko nors ilgimės ir laukiame. Laukiame gerų dalykų, gerų žmonių… Tačiau galiausiai ir giliausiai gal to nė neįvardindami mes ilgimės ir laukiame Išganytojo.

Viešpatie, atnaujink mūsų viltį. Palaistyk mūsų sausumą. Padėk mums nusimesti tai, kas gali trukdyti priimti Tave su džiaugsmu, tai, kas mus apakina, suvaržo, laiko baimėje. Ir suburk mus į savo Bažnyčią šiuo Advento laikotarpiu, kad kantriai kartu lauktume, stiprindami ir drąsindami vieni kitus, nes Tu ateini mūsų išgelbėti.