Evangelijos ištrauką skaitykite čia.

Jėzus buvo puikus pasakotojas. Jis žinojo daugybę istorijų ir jas mielai pasakodavo. O jei pritrūkdavo, tai pats sugalvodavo. Istorijomis jis patraukdavo klausytojų dėmesį, juos suintriguodavo ir perteikdavo giliausius dalykus. Per du tūkstančius metų teologai prirašė daugybę sudėtingų, kartais nuobodžių traktatų, mėgindami bent truputį priarėtų prie dalykų kuriuos Jėzus mokėjo pasakyti patraukliai ir paprastai. Šiandien girdėjome vieną tokių įtraukiančių istorijų.

Ką manote? Vienas vyras turėjo du sūnus. Vienam pasakė – „eik ir dirbk šiandien vynuogyne“. „Neisiu“, – atsakė jis, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo. Ir kitam pasakė tą patį. Šitas atsakė: „Einu“, bet apsigalvojo ir nenuėjo.

Istorija dar nuostabesnė, kai į ją pažvelgi kontekste. Jėzus kalbėjo ne šiaip žmonėms, o vyriausiems kunigams ir religijos lyderiams. Paskui jis klausia: „Kuris iš dviejų brolių įvykdė tėvo valią“?

Jie atsakė: „Pirmasis“. O ką pasakytume mes? Kuris iš jų įvykdė tėvo valią? – Nė vienas! Pirmasis pasižadėjo, bet nenuėjo, o antrasis prieštaravo tėvui. Mimetinės teologijos atstovai sako, kad čia ginčas vyko tarp dviejų brolių. Jei vienas sako taip, tai kitas ne. Jiems svarbu varžytis, o ne tėvas ir jo valia. Todėl abiem reikia tėvo gailestingumo.

Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir prostitutės įeina į Dievo karalystę pirma jūsų. Šito tai jau per daug Jėzaus klausytojams, nejaukiai nuskamba ir mums.

Jėzaus pasakojimas lyg parako statinė po žydų religijos pamatais. Ji sprogdina nusistovėjusį įvaizdį apie religinius lyderius ir parodo, kad jie korumpuoti, o jų atstumtieji žmonės Dievui yra brangūs vaikai. Jėzus šiuo pasakojimu nori kai ką pasakyti ir mums.

Įjunkime vaizduotę ir pamėginkime pažvelgti į save.

Vienas jėzuitas sako, palyginimai, kaip svajonės. Jose vaidini įvairius personažus, o jie kiekvienas turi tau kokią nors žinią.

Rugsėjo 18 d. žurnalas New Yorker publikavo tokią karikatūrą. Jaunas, barzdotas vyras su šlepetėmis ir chalatu stovi savo darbo kambaryje ir kartu su katinu geria kavą. Vyras stovi, nes katinas, kaip žmogus išsidrėbęs ant jo darbo kėdės. Katinas su ausinėmis. Galbūt jis klauso mėgstamą tinklalaidę? Jis prie kompiuterio ekrano, rodančio finansinius srautus. Katinas sako žmogui, kuris atrodo yra jo šeimininkas. „Ar kada nors pagalvojai, kad galbūt būtent dėl to aš visą dieną nieko neveikiu, kad tu man nieko neliepi?“.

Karikatūros komentatorius sako: Jeigu mintis apie palyginimus kaip svajones ir šią karikatūrą teisinga, tai tas katinas gyvena kiekviename iš mūsų. Mes esame, kaip tas brolis Jėzaus palyginime. Esame tokie, kurie gali apsigalvoti ir daryti ko prašo tėvas.

Kiekviename iš mūsų glūdi toks katinas, kuriam kasdien reikia atsiversti. Mes linkę užsisklęsti savyje, savo rutinoje ir tapti savo pasaulėlio centru. Galbūt esame truputį priklausomi nuo savo žaislų, kurie tarnauja mūsų įnoriams, kas bebūtų ausinės, blokuojančios išorinį pasaulį, ar begalinis naršymas internete tarsi pabėgimas į ne savo pasaulį.

Kaip tas katinas mes nepriimame tų, kurie mėgina įsibrauti į mūsų komforto erdvę. Mes mokame įvairiai atsiriboti. Katinas savo šeimininkui sako: „Ar kada nors pagalvojai, kad galbūt būtent dėl to aš visą dieną nieko neveikiu, nes tu man nieko neliepi?“. Ar ne tą patį sako vienas sūnų, tik kitais žodžiais? Ar ji nėra tas, kuris negeba iš karto atsiliepti į kito prašymą, nes savi planai svarbesni? Bet geba apsigalvoti.

Mes esame įvairiopi. Dažniausiai stengiamės daryti geriausia ką galime, būti jautrūs ir dėmesingi Dievo žodžiui ir kitiems žmonėms. Mes labai stengiamės dėl tų, kuriuos mylime ir to nereikia nuvertinti. Tačiau ir mūsų vidiniam katinui pravartu išgirsti šios dienos evangelijos kvietimą atsiversti ir suvokti, kad pasaulis nesisuks aplink mus. O jei ir galvotume, kad jis sukasi apie mus, tai tik mažas mūsų pasaulėlis.

Mes kviečiami mokytis atidėti į šalį nuoskaudas, perdėtus lūkesčius ir priimti pasaulį kurį mums duoda Dievas, kaip palaiminimą ir naštą, kuri skirta tapti palaiminimu ne tik mums patiems.