Mieloji Šv. Jonų bažnyčios bendruomene,
Jėzus, Nukryžiuotasis, prisikėlė! Jis atsistoja tarp tų, kurie Jo gedėjo užsirakinę duris, kupini baimės ir sielvarto. Jis ateina pas juos ir sako: „Ramybė jums!“ Paskui parodo žaizdas rankose, kojose ir šone. Jis nėra vaiduoklis. Jis – tas pats Jėzus, kuris mirė ant kryžiaus ir buvo paguldytas į kapą. Mokiniams nepatikliai stebint, Jis pakartoja: „Ramybė jums!“
Mūsų žvilgsnis taip pat nepatiklus, ypač per šias karų paženklintas Velykas. Per daug kraujo, per daug smurto. Mūsų širdyse taip pat per daug baimių, rūpesčių ir netikrumo – juk tiek mūsų brolių ir sesių turi slėptis nuo iš dangaus krentančių bombų! Mums sunku patikėti, kad Jėzus tikrai prisikėlė, kad Jis tikrai nugalėjo mirtį, kai jos tiek daug aplinkui. Galbūt Prisikėlimas – tik iliuzija? Mūsų vaizduotės vaisius?
Jis tikrai nugalėjo mirtį, kai jos tiek daug aplinkui. Galbūt Prisikėlimas – tik iliuzija? Mūsų vaizduotės vaisius?
Ne, tai – ne iliuzija! Dėl to šiandien mums ypač reikia išgirsti Rytų krikščionių velykinį skelbimą: „Kristus prisikėlė! Iš tiesų prisikėlė!“ Šiandien, kaip niekada anksčiau, mums Jo reikia baigiantis gavėniai, kuri atrodo nesibaigianti. Mums reikia nukryžiuoto ir prisikėlusio Viešpaties, kad galėtume tikėti meilės pergale ir tikėtis susitaikymo. Šiandien mums labai reikia, kad Jis stovėtų tarp mūsų ir kartotų: „Ramybė jums!“ Tai padaryti gali tik Jis.
Visiems mums linkime ir meldžiame ramių, palaimingų šv. Velykų. Ir patys tapkime velykiniais ženklais, Prisikėlusiojo ramybės nešėjais!
Šv. Jonų bažnyčioje patarnaujantys jėzuitai ir sielovados komanda