Per adventą mus lydi simboliai: vainikas, žvakės, eglutė, žvaigždė, violetiniai liturginiai drabužiai ir žinoma Biblijos skaitiniai – visus 4 sekmadienius pranašas Izaijas „Prikabink savo vežimą prie žvaigždės!“ – šis posakis priskiriamas genijui Leonardui da Vinci, kuris gerai žinojo, koks skirtumas, ar prie gyvenimo vežimo pakinkai asilą, ar arklį, ar – tuo metu dar nežinomą...
Ar kam nors neatrodo, kad mūsų bažnyčioje galbūt kažko trūksta advento metu? Kokio nors akcento, ar simbolio, kurį galbūt matėte kitose bažnyčiose. Turime advento vainiką ir eglutę, bet neturime baltos advento žvakės, kuri simbolizuotų Mariją. Retai kalbu apie ją, bet Adventas ir rytojaus šventė galbūt gera proga. Tuo labiau, kad vakar sapnavau, jog sėdžiu...
Adventas – tai Dievo atėjimas į mūsų gyvenimą. Kaip Jis ateina? Nenaudodamas jėgos ar prievartos. Jis neįsiveržia, neišlaužia durų. Mes tiesiog girdime: „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu. Kas išgirs mano balsą ir atvers duris, – pas tą aš užeisiu…“ (Apr 3, 20). Šie žodžiai man dažnai primena Holmano Hunto paveikslą „Pasaulio šviesa“. Naktis, gal...
Šiandien – šv. Ambraziejaus diena, didelė šventė Milano Bažnyčioje. Iš vyskupo Ambraziejaus kilo seniausia advento ir Kalėdų giesmė „Ateik, pasaulio Gelbėtojau!“„Ateik!“ – tai pati tikriausia advento ilgesio išraiška. „Bet kaip keista, – mąstau. – Aš kviečiu iš visos širdies, nors iš tikrųjų tikiu, kad Jis visada čia.“ Apskritai, maldoje ir liturgijoje mes dažnai kalbame keista kalba....
Kairos yra šiek tiek panašus į hipį. Sakoma, kad kairos turi vešlią plaukų sruogą ant kaktos, bet jo pakaušis plikas. Jis turi sparnus ant kojų ir neramiai šokinėja gatvėmis. Jis pasirodo staiga – šast, ir vėl jau dingęs. Dažniausiai telieka pamatyti jo pliką pakaušį. Kairos reiškia tinkamą momentą, progą, kurią reikia nutverti už pakarpos....
Psalmės pulsuoja advento temomis. 139-oje psalmėje parašyta: „Tu apsupi mane iš visų pusių ir laikai savo ranką ant manęs.“ Kažkas apsupa mane iš visų pusių ir tuo pat metu uždeda savo ranką ant manęs – kaip tai įmanoma? Insbruko universiteto profesorius Nikolajus Wandingeris yra sakęs: „Kai mama laukėsi manęs, ji supo mane iš visų...
Tai nutiko tais laikais, kai per laukinius Vakarus (JAV) pradėjo važiuoti pirmieji traukiniai. Vietinis indėnas norėjo išbandyti šią nuostabią transporto priemonę ir įsitaisė viename iš galingo garvežio traukiamų vagonų. Traukinys pajudėjo, riedėjo vis greičiau ir greičiau. Vyras dėmesingai stebėjo, kaip pro šalį pralekia kraštovaizdis – kalnai, slėniai, miškai, upės – bei įvairūs gyvūnai. Kai...
Adventas kupinas nuostabių įvaizdžių. Viena iš jų – Ryto žvaigždė (Phosphoros) Kai pasirodo Ryto žvaigždė, dar tebėra tamsu, tačiau mes žinome: naktis jau baigėsi. Tuojau išauš diena. Panašiai jaučiamės, kai gydytojas pasako: „Jūs jau perlipote kalną.“ Nors vis dar sergame ir jaučiame skausmą, jis tampa pakeliamas, nes žinome, – pasveiksime. Arba kai po skaudaus...
Advento metu mus lydi Marija. Kontempliuoju pirmą džiaugsmingąjį jos gyvenimo slėpinį – „Jėzų, kurį Tu, Šventosios Dvasios veikimu, pradėjai“. Tai ir pirmasis slėpinys man. Esu veiklus. Noriu kažką nuveikti, noriu sėkmės, būti aktyvus. Kas gi to nenori? Net tikėjime norėjau būti veiklus. Praėjo daug laiko, kol suvokiau: dvasiniame gyvenime svarbiausia – priimti ir leisti...
Paprastai pasakojimas apie vilką ir ėriuką skamba taip: vilkas ir ėriukas geria vandenį iš to paties upelio. Vilkas ir sako ėriukui:– Ei, ėriuk, tu man drumsti vandenį. Ėriukas atsako:– Tai neįmanoma, mielas vilke, juk tu geri aukščiau upelyje, o aš – žemiau tavęs. Vilkas vėl sako:– Hrrr… Bet pernai tu įžeidei mano senelį. Ėriukas...