Pilkas trumpas dienas mėginame prašviesinti kalėdinėmis girliandomis, prasidžiuginti karštu vynu, kai kas gausėjančiais turistais. Viskas lyg šviesėja, bent jau miestuose. O čia, 4-tą Advento sekmadienį Izaijas ir Matas mus atveda į aklavietes asmeniniame ir politiniame gyvenime. Pradėkime nuo asmeninio. Prieš mūsų akis sužadėtiniai – Marija ir Juozapas. Nė ženklo laimės. Kaip žaibas iš giedro...
Adventas kupinas nuostabių vaizdinių, kuriais išreiškiame, kas Jėzus Kristus yra mums. Vienas iš šių vaizdinių – kertinis akmuo (arba kertinis skliauto akmuo). Vienoje iš „O“ antifonų sakoma: „O kertinis akmenie, kuris laikai visą statinį: ateik ir išgelbėk žmogų, kurį sukūrei iš žemės.“ Kertinius akmenis randame skliautuose, arkose ir tiltuose. Jie yra nepaprastai svarbūs – pvz....
Adventas kupinas nuostabių vaizdinių. Vienas iš šių vaizdinių – raktas. Kas turi raktą, tas gali įeiti į namą, kambarį ar celę. Daugelyje pasakų skaitome apie užrakintas duris ir vartus, apie pamestus raktus, kurie galiausiai randami po sniegu ar po karalienės pagalve. Vienoje iš „O“ antifonų sakoma: „O Dovydo rakte… Ateik ir atverk tamsos kalėjimą, nuimk...
Ko gero, dažniausiai naudojamas advento įvaizdis yra nėštumas. Marija priima Dievo Žodį. Ji suteikia jam vietos. Ji tampa juo nėščia. Ji neša jį per Judėjos kalvas pas Elžbietą. Ji pagimdo jį pasauliui. Ši paslaptis skirta ir mums – kiekvienam iš mūsų yra skirti Dievo žodžiai. Biblija kupina dieviškų žodžių: „Tu esi malonės pilna. Aš esu...
„Dievo karalystė yra arti!“ (Mt 10, 7), – sako Jėzus advento metu. Ir jo mokiniai turi skelbti: Dievas yra arti! „Kiek arti?“ – galėtume paklausti. Žydų kilmės vokiečių rašytoja Nelly Sachs rašė: „Dievas yra tik vienos maldos atstumu nuo mūsų.“ Dievas yra tik vienos maldos atstumu nuo manęs. Gera tai žinoti. Nesvarbu, ar išgyvenu džiaugsmo, ar liūdesio metą,...
Adventas – tylos metas. Mano meditacijos mokytojas mėgdavo sakyti: „Dievo kalba yra tyla.“ Todėl kasdien atsisėdu ir tyliu. Rilkė rašo: „Tu ateini ir išeini – durys užsiveria daug švelniau, beveik be garso. Tu esi tyliausias iš visų, kurie vaikšto tyliuose namuose.“ Laukiu likdamas budrus. Kierkegaardas prisimena, kad jo malda darėsi vis paprastesnė, jis turėjo vis mažiau ir...
Vilniaus universiteto kapelionas ir sielovados komanda nuoširdžiai kviečia Vilniausuniversiteto bendruomenę 2025 gruodžio 22 d. (pirmadienį)18 val. į adventinį vakarą –jaukų bendrą pabuvimą, skirtą Šv. Kalėdų slėpinio apmąstymui, šv. Jonų bažnyčioje.Adventinis vakaro metu klausysimės pirmųjų amžių Bažnyčios tėvų tekstų irpasidžiaugsime muzikine programa. Skambės kalėdinės giesmės, J. S. Bacho ir F.Poulenco kūriniai. Atlikėjai:Elžbieta Dvarionaitė – fortepijonas,Morta...
Adventas su pranašu Izaiju. Jis mus stebina troškimo ir vilties įvaizdžiais. Šiandien Izaijas kalba apie kelią mūsų Dievui. Iš savo perspektyvos galime sakyti – kelią į Dievą. Pranašas trokšta, kad nepasiklystume gyvenimo džiunglėse ar dykumoje, bet rastume savo kelią ir juo eitume. Galvoju apie kelius, kuriuos kiti mums nutiesė ir tebetiesia, rodydami pavyzdžius savo...
Pranašas Izaijas advento metu vis nustebina naujais vaizdiniais. Jis naudoja ir rasos įvaizdį: „Rasokit, dangūs! Rorate coeli!“ (Iz 45, 8). Ir pranašas Ozėjas sako: „Aš būsiu Izraeliui kaip rasa“ (Oz 14, 6). Dievas yra čia – kaip rasa. Ne kaip liūtis, silpnus daigelius tiesiog nuplaunanti, ne kaip kruša, juos sulaužanti, ne kaip sniegas, nuo kurio jie sušąla,...
Tėvas beldžiasi į sūnaus kambario duris:– Antanai, pabusk!Sūnus atsiliepia:– Nenoriu keltis, tėti!Tėvas nekantrauja:– Kelkis, tu turi eiti į mokyklą!– Nenoriu eiti į mokyklą, – atsikalbinėja sūnus.– O kodėl? – klausia tėvas.– Dėl trijų priežasčių, – aiškina Antanas. – Pirma, ten taip nuobodu. Antra, mokiniai mane erzina. Ir trečia, aš negaliu pakęsti mokyklos.Tėvas tęsia:– Tuomet,...
Adventas pas mus sutampa su laikotarpiu, kai dienos trumpėja, o naktys ilgėja. Ir būtent tomis pačiomis ilgiausiomis metų naktimis mes švenčiame Išganytojo gimimą. Dievas gimsta vidurnaktį. Ši mintis šiandien patiktų šventajam Kryžiaus Jonui – ispanui karmelitui, kurį broliai buvo uždarę į vienuolyno kalėjimą. Ten, tamsoje, jis išgyveno ir tikėjimo naktį, tačiau išmoko ją pamilti...
Viename kaime gyveno gaidys, kuris kas rytą, dar prieš aušrą, pabusdavo ir garsiai giedodavo. Ir netrukus naktis baigdavosi, pakildavo saulė. „Mano darbas, – manė gaidys. – Mano didžioji užduotis, mano nuopelnas. Jei aš negiedosiu, žemėje liks naktis.“ Vieną kartą kaime vyko vakaronė. Gaidys taip pat joje dalyvavo. Buvo šokama ir kitaip linksminamasi. Gaidys vėlai...